• Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

    Lukiškių aikštės memorialo projektas ir Vietnam Veterans Memorial Washington'eDidžiulis triukšmas dėl paminklo Lukiškių aiktėje, tačiau niekas nepastebi tikrosios šaršalo priežasties. Eilinį kartą strategija painiojama su taktika Strateginiai sprendimai yra įmonės, organizacijos, valstybės vidinio darbo pasekmė. Juos priima tik auščiausio lygio vadovai - savininkai, valdyba, direktoriai, Seimas, Prezidentas. Tik akcininkų susirinkimuose, valdybos posėdžiuose, Seime ir Prezidentūroje formuluojama strategija ir nuleidžiama vykdyti darbuotojams, vyriausybei. Kiek yra marketingo vadybininkių, kurioms leidžiama nuspręsti, kokią gamyklą įmonė statys? Ką sakytumėt apie vadovus, kurie vadybininkei leidžia sugalvoti, ar įmonei statyti gamyklą, žirgyną ar pinigus paaukoti labdarai? Keistas klausimas? Ne vadybininkei tokius dalykus spręsti? Bet situacija su Lukiškių aikšte yra būtent tokia. Strateginis sprendimas - kokį paminklą statyti, t.y., kokią žinutę tautai ir pasauliui norime perduoti, priimamas ne Seime ar Prezidentūroje, o nykias institucijas atstovaujančių ir situacijoje nesigaudančių klerkų peradresuojamas skulptoriams ir architektams. Skulptoriai ir architektai yra skulptūros ir architektūros specialistai, jų išsilavinimas ir patirtis leidžia priiminėti sprendimus skulptūros ar architektūros srityje, tačiau jie nėra… Skaityti toliau >>

  • Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

    Lidl atėjimas griauna nusistovėjusią tvarką. Gera strategija ir dešimtmetį trunkanti viešųjų ryšių kampanija savo padarė - tinklas atsiriekia nemažą rinkos dalį. Konkurentų reakcija svyruoja nuo ramaus nieko nedarymo ir laukimo (Norfa) iki isteriško bandymo parodyti, kad pirkėjai, manantys, kad Lidle yra pigiau, yra neteisūs (Maxima). Maxima padarė dvi grubias klaidas ir neišnaudojo puikios galimybės. Pirma, patvirtino, kad Maximoje kainos per didelės Yra didžiulis skirtumas tarp to, ką reklamistai nori pasakyti ir kaip žmonės jų pasakymus supranta. Kaip dabartinę Maximos kampaniją „tikrinam kainas, pas konkurentus radę pigiau, piginam ir savo analogišką prekę“ supranta visuomenė? Teisingai. „Pas juos per didelės kainos.“ O kokia žinutė siunčiama apie nepažymėtaas prekes? „Kitur šios prekės pigesnės.“ Dalis pirkėjų galvoja dar griežčiau: „sumažinkit visas kainas dabar, taigi patys reklamuojat, kad galit pardavinėti pigiau, ko laukiat?“. Tai, kad Maxima gali kainas sumažinti iki konkurentų lygio, pirkėjui sako, kad iki šiol kainos buvo per didelės. Nevykusi reklamos kampanija tik dar… Skaityti toliau >>

  • Bankų marketingo problemos

    Eilė prie Swedbank skyriausKai įmonės pradeda pernelyg pabrėžti savo paslaugų kainą, iškart galima įtarti - kažkas negerai su jų strategija. Kai nesugebi įtikinamai pademonstruoti savo išskirtinumo (ar jo išvis neturi), klientus tenka vilioti pigumu. Bankai - ne išimtis. Konkuravimas paslaugų krepšelio kaina sufleruoja, kad klientai visus bankus mato daugmaž vienodai, didžiausias skirtumas - paslaugų kaina. Arba bankų vadovai mano, kad juos renkasi pagal kainą. Arba nori, kad kaina būtų svarbiausias pasirinkimo kriterijus. Kitaip tokio dėmesio kainoms paaiškinti negalima. Kaina konkuruoti galima tada ir tik tada, kai turi struktūrinį savikainos pranašumą (100% internetinis bankas, turintis pigių pinigų užnugarį), visais kitais atvejais konkurentai netruks atsakyti tuo pačiu. Netikit? Paklauskit mobilaus ryšio operatorių. Kai kurie bankai turėjo ryškius išskirtinumus ir klientai pas juos ėjo ne dėl pigių paslaugų krepšelių. Deja, tie skirtumai naikinami, stengiamasi tapti viskuo viskam ir klientus vilioti kaina. Klientai žinutę išgirdo, ir dabar reikalauja pigiausio paslaugų krepšelio. SEB Kažkada SEB pirmtakas - Vilniaus… Skaityti toliau >>

Komentarai žiniasklaidoje

Žurnalistai dažnai prašo pakomentuoti apie verslą, marketingą, pirkėjų įpročius, netgi politinio marketingo realijas. Čia rasite straipsnių kopijas ir nuorodas į originalius šaltinius.

  • Delfi.lt: Užsienyje drabužius išparduoda už centus, o lietuviams – špyga? Paaiškino, kodėl neturime grandiozinių nuolaidų

    2020.10.13 Kristina Solomnikova, delfi.lt Jei didžiųjų sezoninių išpardavimų metu įprastai kojos iš Lietuvos nekeliate, mūsų šalyje vykdomų išpardavimų mastai ir prekybininkų siūloma 20-40 proc. nuolaida gali atrodyti lyg saldainis, tačiau tiems, kurie apsipirkti vyksta į didžiąsias mados sostines, tokie prekių nukainojimai dažnai sukelia nuostabą. „Užsienyje ir 70-80 proc. nukainoja drabužius, drabužiai ten ir šiaip pigesni, o mums – špyga“, – panašių pasisakymų internetinėje erdvėje, veikiausiai, esate išvydę ne kartą. Rinkodaros specialistas Linas Šimonis sako, jog nėra jokios būtinybės lietuviams siūlyti grandiozinius prekių nukainojimus – esą prekes jie išgraibsto ir su gerokai mažesne nuolaida. „Kam daryti 80 proc. nuolaidą, jei gali… Skaiyti toliau >>

  • LRT.lt: Nustebino „Sugamour“ kainos Vilniuje: už tą patį patiekalą sumokėjo beveik dvigubai daugiau nei Kaune

    2020.06.26. Jonas Deveikis, LRT.lt Restorano „Sugamour“ klientas pasipiktino skirtingomis restorano kainomis Vilniuje ir Kaune. Už tą patį patiekalą Vilniuje sumokėjo beveik dvigubai daugiau. Restorano atstovė teigia, kad taip bandoma įeiti į rinką. Kaune gyvenantis Andrius pasakoja į „Sugamour“ restoranus papusryčiauti užsukantis ne taip ir retai, tačiau paskutinis jo apsilankymas Vilniaus Vokiečių gatvėje esančiame „Sugamour“ restorane jį privertė susimąstyti, kodėl Kaune esančiame restorane kai kurių patiekalų kainos yra daugiau nei 30 proc. mažesnės nei tokių pat patiekalų Vilniuje. „Savaitgalį buvau nuvykęs į Vilnių ir nusprendžiau užsukti į Vokiečių gatvėje esantį restoraną „Sugamour“. Ten, kaip ir dažnai tai darau Kaune, užsisakiau didelę… Skaiyti toliau >>

  • Delfi.lt: Įvertino į Lietuvą žengusį naują rusišką prekybos tinklą: visiems vietos po saule neužteks

    2020.06.17 Aistė Žebrauskienė, delfi.lt Didžiausias Rusijos žemų kainų parduotuvių tinklas „Svetofor“ jau pradėjo plėtrą ir Lietuvoje. Praeitą savaitę Kaune duris atvėrė pirmoji prekės ženklo „Mere“ parduotuvė, šiemet Lietuvoje planuojama atidaryti dar 40 parduotuvių. Vertindami naują žaidėją Lietuvos rinkoje ekspertai tikino, kad čia įsitvirtinti bus sunkiau, mat mažmeninėje prekybos ir taip egzistuoja itin didelė konkurencija. Mauricas: Lietuvoje ir taip ankšta Komentuodamas atėjusį dar vieną žaidėją Lietuvos rinkoje ekonomistas Žygimantas Mauricas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad Lietuva ir taip išsiskiria didžiųjų prekybos tinklų gausa, – jų turime net penkis. Tuo metu Skandinavijos šalyse veikia po 3–4 didžiuosius tinklus ir eilė mažesnių. „Lietuvoje konkurencija… Skaiyti toliau >>

Pranešimai konferencijose

Kiekvieną mėnesį tenka dalyvauti vidiniuose ir viešuose seminaruose ar daryti pranešimus konferencijose. Čia rasite nuorodas į viešus, visiems prieinaus renginius, kuriuose dariau pranešimą, arba buvau atsakingas už viso renginio turinį.