• Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

    Lukiškių aikštės memorialo projektas ir Vietnam Veterans Memorial Washington'eDidžiulis triukšmas dėl paminklo Lukiškių aiktėje, tačiau niekas nepastebi tikrosios šaršalo priežasties. Eilinį kartą strategija painiojama su taktika Strateginiai sprendimai yra įmonės, organizacijos, valstybės vidinio darbo pasekmė. Juos priima tik auščiausio lygio vadovai - savininkai, valdyba, direktoriai, Seimas, Prezidentas. Tik akcininkų susirinkimuose, valdybos posėdžiuose, Seime ir Prezidentūroje formuluojama strategija ir nuleidžiama vykdyti darbuotojams, vyriausybei. Kiek yra marketingo vadybininkių, kurioms leidžiama nuspręsti, kokią gamyklą įmonė statys? Ką sakytumėt apie vadovus, kurie vadybininkei leidžia sugalvoti, ar įmonei statyti gamyklą, žirgyną ar pinigus paaukoti labdarai? Keistas klausimas? Ne vadybininkei tokius dalykus spręsti? Bet situacija su Lukiškių aikšte yra būtent tokia. Strateginis sprendimas - kokį paminklą statyti, t.y., kokią žinutę tautai ir pasauliui norime perduoti, priimamas ne Seime ar Prezidentūroje, o nykias institucijas atstovaujančių ir situacijoje nesigaudančių klerkų peradresuojamas skulptoriams ir architektams. Skulptoriai ir architektai yra skulptūros ir architektūros specialistai, jų išsilavinimas ir patirtis leidžia priiminėti sprendimus skulptūros ar architektūros srityje, tačiau jie nėra… Skaityti toliau >>

  • Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

    Lidl atėjimas griauna nusistovėjusią tvarką. Gera strategija ir dešimtmetį trunkanti viešųjų ryšių kampanija savo padarė - tinklas atsiriekia nemažą rinkos dalį. Konkurentų reakcija svyruoja nuo ramaus nieko nedarymo ir laukimo (Norfa) iki isteriško bandymo parodyti, kad pirkėjai, manantys, kad Lidle yra pigiau, yra neteisūs (Maxima). Maxima padarė dvi grubias klaidas ir neišnaudojo puikios galimybės. Pirma, patvirtino, kad Maximoje kainos per didelės Yra didžiulis skirtumas tarp to, ką reklamistai nori pasakyti ir kaip žmonės jų pasakymus supranta. Kaip dabartinę Maximos kampaniją „tikrinam kainas, pas konkurentus radę pigiau, piginam ir savo analogišką prekę“ supranta visuomenė? Teisingai. „Pas juos per didelės kainos.“ O kokia žinutė siunčiama apie nepažymėtaas prekes? „Kitur šios prekės pigesnės.“ Dalis pirkėjų galvoja dar griežčiau: „sumažinkit visas kainas dabar, taigi patys reklamuojat, kad galit pardavinėti pigiau, ko laukiat?“. Tai, kad Maxima gali kainas sumažinti iki konkurentų lygio, pirkėjui sako, kad iki šiol kainos buvo per didelės. Nevykusi reklamos kampanija tik dar… Skaityti toliau >>

  • Bankų marketingo problemos

    Eilė prie Swedbank skyriausKai įmonės pradeda pernelyg pabrėžti savo paslaugų kainą, iškart galima įtarti - kažkas negerai su jų strategija. Kai nesugebi įtikinamai pademonstruoti savo išskirtinumo (ar jo išvis neturi), klientus tenka vilioti pigumu. Bankai - ne išimtis. Konkuravimas paslaugų krepšelio kaina sufleruoja, kad klientai visus bankus mato daugmaž vienodai, didžiausias skirtumas - paslaugų kaina. Arba bankų vadovai mano, kad juos renkasi pagal kainą. Arba nori, kad kaina būtų svarbiausias pasirinkimo kriterijus. Kitaip tokio dėmesio kainoms paaiškinti negalima. Kaina konkuruoti galima tada ir tik tada, kai turi struktūrinį savikainos pranašumą (100% internetinis bankas, turintis pigių pinigų užnugarį), visais kitais atvejais konkurentai netruks atsakyti tuo pačiu. Netikit? Paklauskit mobilaus ryšio operatorių. Kai kurie bankai turėjo ryškius išskirtinumus ir klientai pas juos ėjo ne dėl pigių paslaugų krepšelių. Deja, tie skirtumai naikinami, stengiamasi tapti viskuo viskam ir klientus vilioti kaina. Klientai žinutę išgirdo, ir dabar reikalauja pigiausio paslaugų krepšelio. SEB Kažkada SEB pirmtakas - Vilniaus… Skaityti toliau >>

Komentarai žiniasklaidoje

Žurnalistai dažnai prašo pakomentuoti apie verslą, marketingą, pirkėjų įpročius, netgi politinio marketingo realijas. Čia rasite straipsnių kopijas ir nuorodas į originalius šaltinius.

  • Delfi.lt: Pirkėjams rūpi ne tik kaina: už skandalus įmonės sumoka kritusiais pardavimo rodikliais

    2020.02.25 Aistė Žebrauskienė, delfi.lt Lietuviai skaito produktų etiketes, o specialūs produktų žymėjimai, tokie kaip „ekologiška“ ar „be konservantų“, kartais turi įtakos jų pirkimo įpročiams. Maža to, Lietuvos gyventojams rūpi įmonės ar prekės ženklo reputacija, o ši turi įtakos sprendimui pirkti. Tokias tendencijas atskleidė „Spinter tyrimų“ gyventojų apklausa. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 m. sausio 20–28 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Gyventojų buvo klausiama, ar jie skaito produktų sudėtį, ar specialūs žymėjimai, taip pat įmonės ir prekės ženklo reputacija turi įtakos apsisprendimui pirkti. Kaip rodo gyventojų apklausa, dauguma – 41,6 proc. – respondentų… Skaiyti toliau >>

  • Delfi.lt: Brangiausias projektas Vilniaus istorijoje: pokyčių pranašas ar spuogas ant miesto veido

    2020.01.15 Edgaras Savickas, delfi.lt Prie pietinio Vingio parko įėjimo esančiame 14 hektarų sklype netrukus iškils keturi daugiabučiai, biurų pastatas ir didžiulis prekybos centras. DELFI kalbinti specialistai teigiamai vertino projekto vietą, tačiau negarantavo, kad jis bus sėkmingas. Registrų centro duomenimis, 12,1 mln. eurų įvertintą žemės sklypą Geležinio Vilko g. 2 valdo Nyderlanduose registruotos bendrovės „Akropolis Real Estate B.V.“ įmonė „Vingio turtas“. Šiuo metu ten galima rasti automobilių centro dirbtuves, dviračių taką ir kelias tvoras. Anksčiau teritorijoje buvo „Velgos“ gamybiniai pastatai. Ši gamykla veikė 1953–2000 metais, gamino elektros suvirinimo įrangą, dulkių siurblius „Saturnas“, „Velga“, „Venta“, elektrinius rankų džiovintuvus, patefonus, skalbiamąsias mašinas. Kaip… Skaiyti toliau >>

  • 15min.lt: „Burger King“ į Lietuvą jau ateina: kokius prekės ženklus dar liko prisivilioti?

    2019.11.27 Jurgita Šimelevičienė, 15min.lt Kitais metais duris atversiantis greitojo maisto restoranų tinklas „Burger King“ papildys žinomiausių tarptautinių prekės ženklų Lietuvoje gretas. Pastaraisiais metais į Lietuvą įžengė ne vienas garsus vardas, tačiau vis dar neturime tokių globalių prekės ženklų kaip „Starbucks“, „Amazon“ ar „Dunkin“. Rinkodaros ekspertai tvirtina, kad Lietuvos rinka puikiai gyvuoja ir be to, tačiau kartu pripažįsta, kad globalių ženklų atėjimas šaliai suteikia patikimumo užsienio investuotojų ir turistų akyse. Per pastarąjį dešimtmetį į Lietuvą atėjo ne vienas lietuvių lauktas globalus prekės ženklas. Į 2013 metais duris atvėrusias drabužių tinklo „H&M“ ir baldų bei namų apyvokos parduotuvių tinklo „IKEA“ parduotuves lietuviai… Skaiyti toliau >>

Pranešimai konferencijose

Kiekvieną mėnesį tenka dalyvauti vidiniuose ir viešuose seminaruose ar daryti pranešimus konferencijose. Čia rasite nuorodas į viešus, visiems prieinaus renginius, kuriuose dariau pranešimą, arba buvau atsakingas už viso renginio turinį.