2016.11.02. Ugnė Karaliūnaitė, delfi.lt
„Akcijos padaro vieną fenomeną – reguliarias kainas prekybininkai turi daryti didesnes, nei jos būtų daromos be akcijų. Automatiškai mes visi sumokame šiek tiek daugiau, kad būtų galima skelbti akcijas, nes vidutinė marža turi vis vien išlikti ta pati.
Nuo lapkričio 1 d. alkoholinių gėrimų prekeiviams draudžiama skelbti akcijas ar bet kokią informaciją apie sumažintą alkoholinių gėrimų kainą.
Prekybos įmonių atstovas Laurynas Vilimas tikina, kad prekybos tinklai negalvoja apie alternatyvas uždraustai rinkodaros priemonei. Tuo metu rinkodaros specialistas Linas Šimonis svarsto, ką prekybininkai galėtų sugalvoti uždraudus skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą.
Po šių metų balandžio mėnesį priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų nuo lapkričio 1 d. draudžiama skelbti apie tokių gėrimų kainų sumažinimą, organizuoti konkursus, žaidimus, akcijas ar loterijas, kurios skatintų pirkti ar vartoti alkoholinius gėrimus.
Rinkodaros specialistas L. Šimonis teigė, kad iš tiesų į draudimą prekybos vietoms skelbti apie alkoholio prekių kainų sumažėjimą galima ir iš teigiamos pusės prekybininkams.
„Nemanau, kad jie (prekybos vietos – red.) labai liūdi dėl draudimo. Jei viena parduotuvė daro akcijas, priversta ir kita. Dabar to negali daryti nė vienas. Tas buvęs maržos sumažėjimas dėl akcijų nekompensuodavo praradimų, kurie buvo“, – situaciją apžvelgė specialistas.
Informacija gali sklisti socialiniuose tinkluose
Jis atsargiai prognozuoja, kad galbūt po šio draudimo kai kurie alkoholiniai gėrimai gali pradėti pigti.
„Akcijos padaro vieną fenomeną – reguliarias kainas prekybininkai turi daryti didesnes, nei jos būtų daromos be akcijų. Automatiškai mes visi sumokame šiek tiek daugiau, kad būtų galima skelbti akcijas, nes vidutinė marža turi vis vien išlikti ta pati. Tai gali būti, kad bus tam tikrų gėrimų mažėsiančios kainos“, – kalbėjo pašnekovas.
Rinkodaros specialisto pasiteiravus, ar prekybos vietos bandys kitais būdais komunikuoti apie besikeičiančias kainas, L. Šimonis atsakė: „Būdų yra įvairių parodyti pirkėjui, kad kažkuris produktas yra sumažinta kaina. Imkime prekybininkų naudojamą klasikinį būdą – paskutiniai kainos skaičiai. Sakykime gėrimas kainuoja 9,99 euro. Prekybininkui tikriausiai nesudaro didelio skirtumo, ar baigiasi kaina 0 ar 9, bet prekybininkai gali sugalvoti, kad būtų indikatorius sumažintos kainos, pavyzdžiui, paskutinis skaičius 5 ar panašiai“.
Rinkodaros specialistas taip pat priminė, kad informaciją apie prekių kainas skelbia ne tik patys prekybininkai arba prekių gamintojai, bet ir vartotojai socialiniuose tinkluose.
„Yra socialiniai tinklai, kur nebūtinai įmonės turi sakyti, kad kažkas atpigo, bet tai gali sakyti pirkėjai, jog pastebėjo mažesnes kainas. Taigi, priemonių rodyti atpigimą yra įvairių, čia tik reikia šiek tiek fantazijos pasitelkti“, – komentavo pašnekovas.
Pasiteiravus, ar parduotuvės apie palankesnes kainas vartotojams gali bandyti be žodžių ar skaičių pranešti, pavyzdžiui, išdėliojant alkoholinius gėrimus vietose, kur nuolat dedamos prekės, kurioms taikomos akcijos, L. Šimonis svarstė: „Man čia kiltų klausimas, ar tai prižiūrinčios struktūros ir ypač naujoji valdžia, kuri pasisako prieš alkoholį, nenorės sukontroliuoti tokių dalykų: kur galima dėti alkoholinius gėrimus, o kur negalima. Bet išdėstymas parduotuvėje turi įtakos. Pavyzdžiui, kasdienis reikalingas dalykas padedamas kampe, kad iki jo reikėtų praeiti dar daug lentynų. Statistika sako – kuo žmogus daugiau laiko praleidžia parduotuvėje, tuo didesnis jo pirkinių krepšelis“.
Rinkodaros specialistas neatmetė galimybės, kad prekybininkai gali bandyti pasinaudoti prekių išdėstymo priemone po to, kai įsigaliojo draudimas skelbti apie akcijas taikomas alkoholiniams gėrimams.
„Bet ar tai padidins alkoholio pardavimus? Tikėtina, kad ne, nes ir anksčiau akcijų tikslas buvo ne paskatinti pirkti daugiau alkoholio, o ateiti būtent į vieną prekybos centrą jo nusipirkti, o ne pas konkurentus“, – komentavo L. Šimonis.
Sako, kad prekybos tinklai alternatyvoms nesiruošia
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L. Vilimas tikino, kad prekybos tinklai nežada imtis naujų pardavimų skatinimo priemonių uždraudus informuoti pirkėjus apie alkoholio gėrimams taikomas akcijas.
„Šiuo metu nėra nieko nuspręsta. Įstatymas yra toks, kad negalima jokiomis formomis skelbti apie kainos sumažinimą ar akciją.
Tai ir nebus daroma. O visos kitos priemonės, kurios nėra uždraustos, jomis bus naudojamasi, bet tai nereiškia, kad bus galvojamas akcijoms pakaitalas, papildymas ar kompensacijos. Tiesiog informacijos apie sumažintas kainas alkoholiniams gėrimams nebebus“, – užtikrino prekybos įmones vienijančios organizacijos atstovas.
Paklausus, ar prekybininkai nežada apžaisti naujo draudimo, pavyzdžiui, išdėliojant alkoholinius gėrimus su sumažintomis kainomis prie kitų prekių, kurioms yra skelbiamos akcijos, L. Vilimas teigė: „Parduotuvėse dabar galima įvairiose vietose rasti prekių, kurioms taikomos akcijos. Taip jau yra – akcijos kol kas yra mūsų neatskiriama pirkėjo kasdienybė. Žinoma, priklausomai nuo parduotuvės specifikos alkoholiniai gėrimai gali atsirasti šalia kitų prekių su akcijomis, bet tai nėra susiję su draudimu.
Akcija ir yra tai, kad atėjęs pirkėjas renkasi tarp kainos, o dabar, kalbant apie alkoholinius gėrimus, nebus informacijos apie taikomas nuolaidas tokiems gėrimams“.
Vis dėlto L. Vilimas teigė, kad, jo nuomone, draudimas pirkėjus informuoti apie alkoholiniams gėrimams taikomas akcijas sumažina pirkėjų galimybę gauti visą informaciją.
„Gal ir buvo logikos dėl plataus akcijų reklamavimo, bet niekur pasaulyje nėra, kad pačioje prekybos vietoje nebūtų galima pateikti informacijos apie akcijas ar nuolaidas, net ir įskaitant alkoholinius gėrimus“, – tikino pašnekovas.
L. Vilimas taip pat pabrėžė, kad priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą visi žvilgsnius nukreipė į prekybininkus, bet iš tiesų akcijos labiau buvo reikalingos gamintojams.
„Tai buvo gamintojų tarpusavio konkurencijos įrankis. Niekados prekybos tinklas pats neorganizuoja akcijos bet kokiai prekei. Akcijos yra organizuojamos kartu su tiekėju ar gamintoju“, – pridėjo jis.
Jau rado naujų būdų informuoti apie alkoholinius gėrimus
Tinklaraštininkas Mykolas Kleckas savo feisbuko paskyroje atkreipė dėmesį į naują prekybos tinklo „Rimi“ leidinį, kurį pamini kaip prekybos tinklo rinkodaros skyriaus sprendimą įsigaliojus naujam draudimui.
„Ką padarė „Rimi“? Išleido gėrimų „asortimentinį leidinį“. Jokių „Akcija!“, jokių geltonų/raudonų kainų. Tiesiog asortimentas, galiojantis tam tikrą periodą“, – pastebėjo jis.
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė teigė, kad alkoholinių prekių asortimentas asortimentiniuose kataloguose pristatomas reguliariai, tačiau pripažino, kad naujas leidinys, skirtas alkoholiniams gėrimams, pradėtas leisti tik dabar.
„Konkrečiai šis katalogas, pavadinimu „Gėrimai“, išleistas pirmą kartą“, – kalbėjo ji.
Prekybos tinklas „Maxima“ alkoholiniams gėrimams skirtus leidinius jau leido ir anksčiau. Pavyzdžiui, pernai pavasarį buvo platinamas leidinys „Vyno katalogas“, šią vasarą – „Alaus kultūra“.
