Linas Šimonis

Vadovams ir savininkams: marketingo strategijos konsultacijos.

  • Straipsniai
  • Žiniasklaidoje
  • Konferencijų organizatoriams
  • Žiniasklaidai
  • Kontaktai

lrt.lt, TV3.lt: Ar maisto produktai Rytų ir Vakarų Europai gaminami skirtingai?

2011.11.06 Justina Mitkaitė, lrt.lt, tv3.lt.

Ne vienas yra girdėjęs kalbų, kad tarptautinės maisto ir gėrimų įmonės Rytų Europai esą gamina prastesnės kokybės produktus nei Vakarams, nors prekės ženklas ir toks pat. Taip, kalbų būta daug, bet įrodymų tokiam teiginiui – maža.

Situacija pradėjo keistis šį pavasarį. Slovakijos vartotojų gynimo asociacija ištyrė to paties prekinio ženklo maisto produktus, kuriuos įsigijo 8 Europos Sąjungos valstybių prekybos centruose. Dalis mėginių paimta iš senųjų Bendrijos valstybių, kaip Vokietija, kiti – iš naujųjų narių – kaip Rumunija.

Visus Asociacijos užsakymu laboratorijoje tirtus produktus galima rasti ir Lietuvos parduotuvėse. Ir ką gi slovakai pastebėjo?

Kad kokybė visose valstybėse yra vienodai aukšta, tuomet tikino ir gaiviųjų gėrimų bendrovės „Coca Cola“ atstovai, nors tyrimas parodė, kad pusei šalių buvo panaudotas pigesnis cukraus pakaitalas, o ne įprastas cukrus kaip kituose pavyzdžiuose.

Bendra Slovakijos vartotojų gynimo asociacijos tyrimo išvada tokia – tarptautinės kompanijos gamina to paties prekinio ženklo, bet prastesnės kokybės produktus Rytų Europai.

„Gamyklos, dideli koncernai yra pasiskirstę sritis: Rytų Europa, Vidurio Europa ir patys vakariečiai. Pagrindinės gamyklos, tarkim, esančios Vokietijoje, orientuojasi į vokiečių pirkėją. Pagal tą ženklą, pavyzdžiui, Lenkijoje, Rumunijoje ar Bulgarijoje irgi stovi gamyklos, kurios gamina su tuo ženklu.

Ten darbo kultūra yra kitokia, nors jie aiškina, kad atitinka reikalavimus, bet praktika rodo, kad nelabai. Be to, jie stengiasi naudoti vietines žaliavas, kurios yra prastesnės kokybės. Todėl pagal vieną ženklą Rytų Europos pirkėjas gauna vienos kokybės produktą, o vakarietis gauna kitokį. Praktiškai neįmanoma tą patį padaryti skirtingose vietose,“ – sako maisto technologas Raimondas Balbieris.

Ieškant įrodymų teiginiui, kad didžiosios tarptautinės įmonės gamina to paties ženklo, bet nevienodos receptūros produktą skirtingoms šalims, tyrimų laboratorijose atlikti nebūtina, užtenka tiesiog palyginti etiketes. Mes būtent taip ir padarėme.

Keleto maisto produktų, kuriuos įsigijome Vilniaus prekybos centruose, sudėtį, surašytą ant pakuotės, palyginome su tuo pačiu produktu, pirktu Jungtinėje Karalystėje bei Danijoje. Ir ką pamatėme – skiriasi kai kurios sudėtinės dalys ir jų kiekis tame produkte.

Tokį nedidelį tyrimą, gali atlikti kiekvienas pirkėjas, tiesiog palygindamas etiketes. Žinoma, gal ne specialistui kai kuriuos skirtumus pastebėti ir suprasti sudėtinga, tačiau tai, kas yra akivaizdu, tikrai pamatysite.

Tiesa, kad produktai kai kuriuose šalyse gali būti skirtingi ir dėl to, kad jų skoniai pritaikomi skirtingoms rinkoms – šis argumentas išsakytas ir spalį Europos Parlamente vykusiose diskusijose. Tokius svarstymus paskatino jau minėtas slovakų tyrimas.

Anot Europos Komisijos, maisto ir gėrimų kompanijos gali keisti sudėtines dalis ne tik pagal atskirų šalių vartotojų skonį, bet ir perkamąja galią ar tradicijas.

Diskusijas paskatinusi Rumunijos europarlamentarė Oana Antonescu sako, kad kai kurie gamintojai pripažino, jog kartais naudoja pigesnius produktus, tačiau, anot jų, tai neturi įtakos produkto kokybei. O. Antonescu pabrėžia, kad toks atsakymas jų netenkina – Europos Komisijos prašoma slovakų maisto tyrimą pakartoti ir imtis veiksmų keičiant situaciją.

„Tyrimą atliko Slovakijos vartotojų gynimo asociacija, bet iš tikrųjų jį finansavo Europos Komisijos atstovybė Slovakijoje. Komisija atsakė, kad gal tyrimo metodologija ir mėginių kiekis yra nepakankamas. Žinoma, mes paprašėme Komisijos pakartoti tyrimą. Jeigu bus įrodymų, kad iš tiesų yra tokia problema dėl skirtingos kokybės produktų, jie turės imtis veiksmų.

Iš tiesų Komisija pasakė, kad kol įmonės laikosi maisto saugos ir ženklinimo tvarkos, jie neturi įstatyminės galios imtis sankcijų prieš tokias kompanijas. Todėl mes prašome, kad tokie teisės aktai būtų priimti. Mes norime, kad ši problema toliau būtų nagrinėjama. Ir stengsimės daryti spaudimą, kad šioje srityje būtų imtasi tolesnių veiksmų“, – tvirtina O. Antonescu.

Lietuvos Teisingumo viceministras, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos tarybai, Gytis Andrulionis pripažįsta, kad problema yra, tačiau, vargu ar yra kur dėl to Lietuvos vartotojai dabar galėtų kreiptis.

„Matyt reikia pripažinti, kad ne visi klausimai vartotojų teisių apsaugos srityse yra padengti. Institucijos turi savo kompetenciją ir jos vertina, ar vienas kitas maisto produktas, prekė, paslauga atitinka numatytus standartus. Yra Europos Komisijos standartai įvairioms sudedamosioms maisto dalims, pačiam produktui, bet priversti gamintoją ar tiekėją į Lietuvą tiekti kitokios kokybės produkciją, nemanau, kad kas nors galėtų dabar pasiūlyti kokias priemones, kurios leistų tai užtikrinti“, – sako G. Andrulionis.

Kaip priversti gamintojus, kad jie ir Rytų Europai gamintų tokios pačios kokybės produktus kaip Vakarų šalių parduotuvių lentynose, atsakymų, anot nevyriausybininkų ir specialistų, visgi yra. Visų pirma, svarbu suprasti, kokios tokios situacijos priežastys. Silpnoji grandis, dėl kurios prastesnį produktą lengva įsiūlyti Lietuvos pirkėjams, anot Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės, yra silpai ginamos vartotojų teisės.

„Jeigu tai yra senosios Europos Sąjungos šalys, turinčios stiprią vartotojų teisių apsaugą, tai, be abejo, jų gyventojams bet kokios produkcijos neparduosi. O naujosiose Europos Sąjungos šalyse vartotojams yra žymiai silpniau atstovaujama. Ir į tokias šalis didžiosioms kompanijoms neapsimoka gaminti labai aukštos kokybės produkcijos, nes ten ir su žemesne kokybe jos gali parduoti tuos produktus sėkmingai“, – tvirtina A. Armanavičienė.

„Kompanijos yra dviejų rūšių: vienos, kurios turi aiškų savininką, dirba ilgalaikiams tikslams, kitos – didelės kompanijos, kurių akcijos platinamos viešai, ir jos labai žiūri savo akcijų kainas. Ir tos kompanijos, kurios labai žiūri savo akcijų kainos, joms yra labai svarbu išlaikyti pastovią kainą. Dėl to daro įvairius trumpalaikius dalykus, pavyzdžiui, mažina savikainą.

Savikainą sumažinti galima iškeliant gamyklas į pigesnes šalis, naudoti pigius ingredientus ir pan. Be abejo, vakarų vartotojas yra įpratęs, ten pakeitus receptūrą gali gauti daug mažesnius pardavimus. Jeigu tai yra Rytų Europa, tai tikimasi, kad žmonės yra ne tokie išprusę, ne tokie reiklūs, ir jie suvalgys viską“, – teigia rinkodaros (marketingo) strategijų specialistas Linas Šimonis.

Po šio pasakojimo, gali kilti klausimas, tai ką tuomet daryti, jeigu net valdžios institucijos sako, jog nėra teisės aktų, kurie gamintojus priverstų visų šalių vartotojams gaminti vienodai aukštą kokybę. Vieni kalbinti specialistai ieškodami išeičių siūlo rinktis mažesnes įmones, nes jos esą sąžiningesnės ar neturi galimybių tą patį produktą pagaminti skirtingai, kiti ragina eiti į ūkininkų turgus, nuolat pirkti iš to paties pardavėjo ir taip užmegzti patikimus ryšius.

Vis dėlto esmė ta, sako maisto ekspertai ir rinkos specialistai, kad tik pirkėjas sprendžia, kokie produktai bus parduotuvių lentynose.

Ačiū iš anksto, kad dalinatės su savo draugais Facebook'e:

Linas Šimonis | 2011.11.06.

Linas Šimonis
Lino Šimonio nuotrauka viešam naudojimui.

Vadovo konsultavimas

  • Vadovo konsultavimas
  • Strateginės sesijos moderavimas

Mokymai ir konferencijos

  • Marketingo strategijos paskaita

Atsiliepimai

Tikėkimės, kad bendradarbiavimas nenutrūks

Labai džiaugiuosi su Jumis susipažinusi ir dar kartą ačiū už šaunų seminarą. Svarbiausia, kad Jūs mokate įkvėpti.

Natalija Pauliukienė, KTU PI Vadybos mokymo centras

Gaila, kad per vėlai pradėjome dirbti su Linu Šimoniu

Gaila, kad per vėlai pradėjome dirbti su Linu Šimoniu. Kol dirbome patys, uždirbome žymiai mažiau, negu būtume uždirbę su jo pagalba. Norime pelnytai pagirti Liną už sugebėjimą įsigilinti ir suvokti įmonės problemas, už tinkamą veiksmų planą bei pateiktą aiškią veiklos strategiją. Lino konsultacijos mūsų įmonei padėjo stiprų pamatą, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, paskatino tobulėti tiek asmeniškai, tiek visą įmonę.

Darius Igaris, Geralda Decor direktorius

Lino konsultacijos – tai marketingo aukštasis pilotažas.

Reikėjo pusės metų, kad priprastume vieni prie kitų, kad „apšlifuotume aštrius kampus“. Tik dirbdamas su Linu Šimoniu supratau, kiek įmonei reiškia rinkodara, o dar labiau įsikaliau į galvą, kiek ji svarbi gamybinės įmonės vadovui. Kad tai kasdienis nepaliaujamas darbas, toks pat kaip gamyba, tik daug daug svarbesnis. Šio bendro darbo privalumas - kad galime bet kuriuo metu tartis ir gauti kvalifikuotą konsultaciją. O Lino konsultacijos, marketingo pritaikymas prie įmonės specifikos - tai marketingo aukštasis pilotažas.

Valentinas Navikauskas, UAB Tūta valdybos pirmininkas

Nepriimame jokių svarbesnių strateginių sprendimų prieš tai nepasikonsultavę su Linu Šimoniu

Tuo viskas pasakyta.

Aidas Kaubrys, Office Guru direktorius

Skatina verslo plėtrą

Konsultacijos ir nuolatinė Jūsų pagalba naudinga ne tik dabar, bet ir skatina galvoti apie verslo plėtrą.

Gintautas Igaris, Geralda direktorius

Vykdant priimtus strateginius sprendimus nedelsiant, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Konsultuojuosi pas Liną Šimonį jau ne pirmus metus. Iš pradžių tai atrodė kiek neįprasta, ir reikėjo laiko įvertinti gautą informaciją. Tačiau dabar galiu drąsiai teigti, kad vykdant priimtus strateginius sprendimus nedelsiant, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Aidas Vaičiulis, Vaičiulis human resources consulting direktorius

Naudinga Lino patirtis ieškant strateginių pranašumų

Dirbant su Linu pavyko atrasti nemažai naujų įžvalgų - tarsi požiūrį iš šalies į savo produkto problematiką, o ypač naudinga buvo Lino  patirtis ieškant strateginių pranašumų - t.y., gryninant produkto pozicionavimą.

Sigitas Stasevičius, Ogmios centras direktorius

Straipsniai

  • Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

    Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

  • Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

    Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

  • Bankų marketingo problemos

    Bankų marketingo problemos

  • Propagandos karai Lietuvoje: Rusija prieš demokratiją

    Propagandos karai Lietuvoje: Rusija prieš demokratiją

  • Lietuviai – lojalūs pirkėjai

    Lietuviai – lojalūs pirkėjai

Žiniasklaidoje

  • 15min.lt: Dėvėtas prekes Lietuvoje perkam brangiau, nei naujas užsienyje: patys kalti, sako ekspertai

    2020.11.18
  • Delfi.lt: Užsienyje drabužius išparduoda už centus, o lietuviams – špyga? Paaiškino, kodėl neturime grandiozinių nuolaidų

    2020.10.14
  • LRT.lt: Nustebino „Sugamour“ kainos Vilniuje: už tą patį patiekalą sumokėjo beveik dvigubai daugiau nei Kaune

    2020.07.01
  • Delfi.lt: Įvertino į Lietuvą žengusį naują rusišką prekybos tinklą: visiems vietos po saule neužteks

    2020.06.17
  • Delfi.lt: Pardavėjo profesija išgyvena „aukso amžių“: į parduotuves einame ne prekių, o dėmesio

    2020.03.10

Konferencijos ir seminarai

  • Marketingo strategijos pagrindai ir praktika – verslumo mokymai Marijampolės kolegijoje

    Marketingo strategijos pagrindai ir praktika – verslumo mokymai Marijampolės kolegijoje

    2019.04.09

Populiariausi straipsniai

EZ Fat Footer #1

This is Dynamik Widget Area. You can add content to this area by going to Appearance > Widgets in your WordPress Dashboard and adding new widgets to this area.

  • Marketingo strategijos paskaita

RSS LinasSimonis.com

Paieška svetainėje

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

© 1999–2025 Linas Šimonis
Terminalo g. 3, Kauno LEZ, LT-54469 Kaunas
Kopijuoti ir platinti be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama. Cituojant, nuoroda į www.LinasSimonis.lt būtina.

Pilnam funkcionalumo užtikrinimui, svetainėje naudojami "cookies". Prašau, leiskite juos. Sutinku Atmesti Privatumo politika
Privacy & Cookies Policy

Privacy Overview

This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary
Always Enabled
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
Non-necessary
Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
SAVE & ACCEPT