2011.09.04 Simona Viltrakytė, Lietuvos rytas.
Dar neprasidėjus Europos krepšinio čempionatui buvo skaičiuojama, kiek iš jo uždirbs paskiros verslo šakos ir kokią naudą tai padovanos bendram šalies biudžetui. O ar keistųsi lietuvių kaip pirkėjų įpročiai, jei lietuviams krepšininkams pavyktų iškovoti auksą? Galbūt tai priverstų labiau didžiuotis savo šalimi, labiau tikėti jos ateitimi, leistų drąsiau jaustis kiekvienam mūsų ir priverstų plačiau atverti pinigines?
Nesėkmė gali peraugti į visuotinį nusivylimą
Anot „Nordea Bank Lietuva“ ekonomisto Žygimanto Maurico, lėtėjant pasaulio ūkio augimui, tikėtina, kad mūsų eksportuotojų aukso amžius baigsis, todėl didesnį vaidmenį turėtų atlikti vidaus vartojimas. Jo pagrindinis kuras – gyventojų lūkesčiai. Kaip teigia pašnekovas, ekonominio nuosmukio metu Lietuvos gyventojai labai išsigando, puolė taupyti. Tai pristabdė vidaus vartojimą. Dabar matyti, jog lūkesčiai pagerėjo, vartotojai plačiau atveria pinigines, nebe taip baiminasi prarasti darbą, pajamų sumažėjimo ar bendros ekonominės padėties sumažėjimo, ar kylančios infliacijos.
„Šios baimės nuslūgusios, tačiau kalbos apie galimai ateisiančią recesiją gali nerimą sugrąžinti. Pusiau juokais, pusiau rimtai – kad gyventojai neišsigąstų, reikia teigiamų žinių. Viena jų galėtų būti sėkmingas tiek paties čempionato suorganizavimas, tiek mūsų krepšininkų pasirodymas. Tai suteiktų gyventojams daugiau pasitikėjimo pačia šalimi, tiek jos ateities perspektyvoms“, – komentuoja Ž.Mauricas.
Deja, pralaimėjimas, kaip ir laimėjimas, nedingtų be pėdsakų. „Krepšinis – antroji religija Lietuvoje. Todėl nesėkmė gali peraugti į visuotinį nusivylimą ir priversti žmones nepagrįstai išsigąsti kalbų apie sunkumus pasaulio ekonomikoje“, – svarsto Ž.Mauricas.
Ekonomistas pripažįsta, kad tiek pergalės, tiek pralaimėjimo poveikis ekonomikai nebus labai didelis. Mat tos pajamos, kurias atneš užsienio svečiai ir pačių lietuvių išlaidos bendrame kontekste atrodo labai mažos. „Jei organizuotume olimpiadą ar futbolo čempionatą, būtų visai kita kalba. Tačiau krepšinis nėra ta sporto šaka, kuri sutraukia minias žmonių. Į Graikijos salas kiekvieną dieną atvyksta daugiau žmonių poilsiauti nei pas mus į krepšinio čempionatą, bet, kaip matyti, tai graikų negelbsti“, – kalba „Nordea“ ekonomistas.
Jo teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje vartotojų nuotaikas lems fundamentalūs makroekonomikos dalykai – padėtis darbo rinkoje, atlyginimų kėlimas, infliacijos pokyčiai, bendra ekonominė padėtis.
Vienas būdų išreikšti gerą savijautą – pirkti
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Rytis Buračas lrytas.lt sako, kad svarstant, kokią naudą gali atnešti lietuvių pergalė Europos krepšinio čempionate, vertėtų pažvelgti į tai, kaip keičiasi lietuvių elgesys po krepšininkų tarpinių pergalių. „Po jų išauga atributikos, alkoholio pardavimai, padidėja viešojo maitinimo įstaigų apyvartos. Tai – natūrali reakcija į pergalę. Jei pergalės cikliškai kartojasi, tai išsiplečia į kitas kategorijas: žmonės geriau jaučiasi, euforinė būsena juos atpalaiduoja, imama daugiau vartoti. Natūralu, kad kai žmogus gerai jaučiasi, viena formų tai išreikšti – pirkti produktus“, – teigia R.Buračas.
Pasak pašnekovo, pardavimus galima padidinti ir laimėjimus susiejus su pergalėmis. Daugeliu atveju vadinamasis medaus mėnuo prekybininkams tiek ir trunka, kai pergalės koziris išnaudojamas kiek įmanoma.
„Prekybininkai pergales išnaudoja per rinktinės įvaizdį – atsiranda daugiau produktų, susijusių su krepšiniu. Pavyzdžiui, „Rinktinės pienas“, – kalba R.Buračas. – Vis dėlto tikėtis, jog po Lietuvos rinktinės pergalės išaugs kastuvų pardavimai, būtų labai sunku tikėtis“.
Tačiau R.Buračas atkreipia dėmesį, jog mes krepšiniui esame ištikimi net ir nesėkmės atveju. Tad net ir krepšininkams pralaimėjus, krepšinio atributika papuošti produktai ir toliau sėkmingai gyvuoja. „Žinoma, nesėkmės atveju atvaizdas bus nebeturės tokios pridėtinės vertės, kokia ji būtų sėkmės atveju. Sėkmingo žmogaus atvaizdas motyvuoja pirkti labiau nei bet kas“, – komentuoja pašnekovas.
Įpročiams pakeisti neužtenka ketverių metų Vyriausybės kadencijos
„Labai mažai tikėtina, kad viena pergalė pakoreguos ilgalaikes tendencijas. Nebent ji būtų labai didelė. Kai 1992 m. mūsų senoji gvardija Barselonoje laimėjo bronzą, imta kalbėti apie lūkesčius krepšinio rinktinei. Tai davė postūmį ilgalaikei tendencijai, kad iš savo rinktinės reikalaujame labai daug. Trumpalaikės nesėkmės, kurios buvo – pavyzdžiui, 2002 m. nepatekome į Pasaulio čempionatą – ilgalaikių tendencijų nepaveikė. Todėl, jei pralaimėsime, nebus taip, jog visa Lietuva ims nekęsti krepšinio“, – lrytas.lt aiškino „Šimonis marketing“ vadovas Linas Šimonis.
Iš ekonominės pusės, jo vertinimu, naudos galima tikėtis taip pat trumpalaikėje perspektyvoje – ir dažniau prieš ar per varžybas, kai sirgaliai perka atributiką ar kitas su šventimu ar atsipalaidavimu susijusias prekes. Tačiau, pašnekovo teigimu, vertinant uždarbį įmonės penkerių metų perspektyvoje, tai nebus reikšmingas pasiekimas.
L.Šimonis nemano, jog Lietuvos krepšininkų pergalė atneštų pasitikėjimą savo šalimi ar tikėjimą šviesesne ateitimi. Pašnekovo manymu, pasitikėjimas ar nepasitikėjimas valstybe ne per naktį atsiranda. „Vyriausybės ketverių metų kadencijos neužtenka, kad pakeistų pirkėjų įpročius, ką jau kalbėti apie tris savaites besitęsiantį krepšinio čempionatą“, – vilčių nededa L.Šimonis.
Pašnekovas svarsto, kad didžiausią naudą čempionatas visai šaliai atneš per Lietuvos reklamavimą. Iš šios šalies tris savaites krepšinio fanai Europoje žiūrės transliacijas ir bus minimas Lietuvos vardas. Antra, į Lietuvą laukiama atvykstant 30 tūkst. sirgalių. „Vadinasi, 30 tūkst. žmonių galime sudaryti vienokią ar kitokią nuomonę. Ilgalaikėje perspektyvoje galime pastebėti, kad pas mus atvykstančių turistų skaičius gali pradėti didėti“, – komentuoja „Šimonis marketing“ vadovas.
Įrašas tapatumo biografijoje
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros lektorius daktaras Antanas Kairys sako, kad pagrindinis dalykas, apie ką būtų galima kalbėti šnekant apie krepšinio pergales, yra tapatumas.
„Pergalė padėtų žmonėms tapatintis su krepšinio komanda kaip su herojais, galbūt kažkiek ir su Lietuva. Žmonės pirmiausia ieško herojų, figūrų, su kuriomis jie galėtų susitapatinti ir pasijusti saugesni, pakelti savivertę, pajusti pasididžiavimą savo šalimi, tauta, tam tikra prasme – ir savimi kaip lietuviu. Pergalė būtų vienas iš akcentų, galimybių dar labiau sustiprinti savo tapatumą. O pralaimėjimo atveju žmonės labai lengvai išsprendžia šitą problemą. Dažnai galvojama taip – jei laimėjome, laimėjome mes, jei pralaimėjome – tai pralaimėjo komanda. Šiuo atveju tiesiog atsisakoma identifikacijos su krepšininkais“, – aiškina A.Kairys.
Pašnekovas sako, kad mes nuolat tapatinamės su krepšiniu, tačiau svarbūs dalykai yra tas stimulas, kuris tą jausmą sustiprina. „Pavyzdžiui, įmonės rengia šventes, turi savo ženkliukus, uniformas, logotipą. Tai skirta ne tik išorei, bet ir vidinei auditorijai, kad žmonės turėtų su kuo susitapatinti. Lygiai taip pat dalis lietuvių krepšinį, jo simboliką, pagaliau patį šūkį, kad Lietuva – krepšinio šalis, naudoja kaip lietuviškumo ir tapatinimosi su herojais aspektą“, – svarsto lektorius.
A.Kairio manymu, pergalės sukelta greita euforija išsilaikytų ilgiausiai mėnesį. Iš kitos pusės – tai kaip įrašas tapatumo biografijoje išsilaikytų ilgai.
