2008.12.01 Inga Brazaitytė, Vakaris Deksnys, lrytas.lt
„Prekybos agentai nepageidaujami“. Tokių užrašų ant įstaigų durų apstu. Tačiau apsukrūs pardavėjai sugeba rasti kelią į pirkėjų namus ir širdis. Maža to, kartais ir juos įtraukia į savo veiklą.
„Oriflame“ ar „Avon“ kosmetika, „Zepter“ puodai, „Amway“ higienos ir buities produktai.
Iš pirmo žvilgsnio tarp jų lyg ir nieko bendra. Išskyrus tai, kad šių prekių neįsigysi parduotuvėje: jas sieja platinimo būdas, vadinamas išnešiojamąja prekyba.
Kaip ir daugelį kitų, gerokai mažiau žinomų prekės ženklų.
Apie tai, kaip galima užkibti ant prekių platintojų kabliuko ir kaip viliojami klientai, – savo kailiu visa tai patyrusios „Lietuvos ryto“ žurnalistės pasakojimas.
Telefoną davė draugė?„Laba diena, skambinu iš Žemaitijos!“ – telefono skambutis pusę devynių vakaro.
Malonaus balso moteris greitakalbe išberia, kad telefono numerį ji gavo iš mano vaikystės draugės ir tuoj pat pasiūlo imtis verslo bei pradėti sveikai gyventi.
„Telefonu nenoriu daug kalbėti, bet rytoj būsiu Vilniuje ir viską jums papasakosiu“, – pažada paskambinti kitą dieną.
Iš karto supratau, kad tai išnešiojamosios prekybos atstovų triukas, todėl skambutį pamiršau vos pasibaigus pokalbiui.
Tačiau lyg tyčia dar tą patį vakarą per kažkurią gyvenimo būdo laidą išgirdau apie sėkmingą verslininkės Ingridos Gelminauskienės karjerą ir pirmuosius jos uždirbtus pinigus iš išnešiojamosios prekybos.
Prisiminiau iš spalvotų žurnalų nedingstančią Ingą Krukauskienę su maisto papildais. Veiklios, gražios ir turtingos moterys, kurias išgarsino išnešiojamoji prekyba.
Juokinga, bet nusprendžiau rytoj susitikti su žemaite.
Į priekį ginė smalsumasMan, kaip ir daugeliui pažįstamų, terminas „išnešiojamoji prekyba“ skamba nekaip. Lyg būtų kas nors nesąžininga. Tiesa, pati prieš kelerius metus buvau užkibusi ant jų kabliuko – pirkau tais laikais nepigius „Avon“ ir „Oriflame“ produktus, „Amway“ dantų pastą ar „Mirra Liuks“ kūno dezodorantą. Bet platinti jų niekas nesiūlė.
Ir šįkart su žemaite bei jos kompanija susitiksiu ne todėl, kad nutariau pradėti sveikai gyventi ar juolab užsidirbti. Tiesiog įdomu susipažinti su šiuo verslu.
Be to, smalsu, kaip laikosi mano vaikystės draugė, kuri neva šiai moteriai ir davė mano telefono numerį. Kai prieš dešimt metų išvyko į Dubliną, nieko apie ją negirdėjau.
Liejosi skambios frazėsKaip ir buvo žadėjusi, malonaus balso moteris paskambino popiet. Neįkyriai pakvietė į kavinę.
Kai atvykau, prie vieno staliuko sėdėjo net keturios moterys. Irena prisistačiusi palangiškė paprašė palaukti dar dviejų.
GNLD. Taip vadinasi kompanija, kurios produktus platina dvi blondinės – viena buvusi kineziterapeutė, kita – muzikos mokytoja. Viena iš Palangos, kita – iš Molėtų.
Prie stalo sėdinčios kitos moterys – naujokės kaip ir aš. Įvertinusi jų išvaizdą spėju, kad jau yra įžengusios į šeštąją dešimtį. Apsirengusios kukliai, bet tvarkingai.
Produktus – maisto papildus bei namų priežiūros priemones – ėmė pristatyti buvusi mokytoja. Penkiolika minučių klausiausi.
„Man tik jie padėjo išgyti“, „Vaistininkė, pamačiusi GNLD papildų sudėtį, sakė nieko panašaus nėra regėjusi“, „Juos kuria garsiausi pasaulio mokslininkai“ – panašios frazės, kurios skamba per visų taip platinamų produktų pristatymus.
Vilioja nemaži pinigai„Vaistinės pilnos įvairiausių papildų – pigesnių ir brangesnių. Pasakykite bent vieną priežastį, kodėl jūsų geriausi?“ – neiškentusi puolu buvusią muzikos mokytoją.
Naujokės piktai dėbteli į mane. Tuomet į pagalbą molėtiškei skuba palangiškė: „Teisingai, teisingai, klauskite, ir aš buvau nepatikli. Kol pati neišbandžiau šių produktų“.
Papildai gaminami tik iš tų produktų, kuriuos vartojame kiekvieną dieną, jokių egzotinių priemaišų. Tai turėjo būti svarbiausias argumentas, kuris įtikintų mane jų nusipirkti. O kad pradėčiau juos dar ir platinti?
Palangiškė turi atsakymą ir į tai: dabar ji galinti savo vaikus išleisti į privačius universitetus, o pati su vyru keliauti po svečias šalis. Nes dabar per mėnesį ji uždirba ne mažiau nei 5 tūkstančius litų. Dažnai – dar daugiau.
Į šį verslą įsitraukė ir jos vyras. Netgi studentas sūnus. Pamatęs bibliotekoje prie kompiuterinių žaidimų palinkusią dėstytoją, jai pasiūlė pažaisti išnešiojamąją prekybą. Ir ši užkibo, o sūnus per mėnesį prisiduria po porą tūkstančių.
Palaužė akis į akįPasivedusi prie atskiro staliuko, buvusi kineziterapeutė (įtariu, dėl mano nepatiklumo) bandė mane apdoroti akis į akį.
Palangiškė viską sutrumpino: „Supergeri dalykai tie papildai, juos vartoja visi mano giminės ir draugai. Va, tik vartojant šiuos papildus draugės paauglio sūnaus veido oda pasidarė graži – dingo baisūs spuogai“.
Štai čia ir palūžau.
110 litų. Tiek sumokėjau už tai, kad ir mano septyniolikmetis sūnus turėtų skaisčią veido odą.
Važiuodama namo pradėjau svarstyti, ar tik nepasiūlius savo mamai užsidirbti „pinigiukų“. Gal dar ir anyta prisidėtų.
„Platinimu neužsiimsiu!“ – net įsižeidė mama.
Šiandien nuo susitikimo kavinėje praėjo beveik mėnuo. Mano sūnus sąžiningai vartoja papildus. Laukiame rezultatų.
Apie vaikystės draugę nieko nesužinojau – konsultantės iš Žemaitijos jos neprisiminė.
Bet ačiū joms, kad daugiau nebeskambina.
Turi įvairių titulųToks prekybos būdas pasaulyje – gana įprastas. Ne viena kompanija savo apyvartą iš tokios prekybos skaičiuoja milijardais eurų ar dolerių.
Tuo tarpu būsimi pardavėjai viliojami galimybe užsidirbti ir kilti karjeros laiptais. Pavyzdžiui, „Oriflame“ kosmetiką sėkmingai platinančios moterys gali užsidirbti direktorės, vėliau – auksinės ar net safyrinės direktorės titulą.
Nuo pavaldinių darbo rezultato neretai priklauso ir viršininko uždarbis.
Vadina akių dūmimuRinkodaros konsultanto Vytauto Zuzevičiaus nuomone, neretai užsiimant tokia prekyba pasitelkiamas abejotinas įtaigos būdas, vadinamas neurolingvistiniu programavimu.
„Yra tam tikrų būdų paveikti žmogų, kad jis darytų net tai, kas nepriimtina. Kurią nors akimirką jis susigundo ir įsigyja visiškai nereikalingą daiktą.
Vėliau jis suvokia buvęs apgautas, tačiau nenori to pripažinti ir mėgina tą prekę parduoti kam nors kitam. Taip ratas ir įsisuka“, – aiškino V.Zuzevičius.
Daugelis (nors yra ir išimčių) taip dirbančių įmonių savo konsultantams aiškina, kad geriausia produktus platinti per pažįstamus, o ne vaikščioti nuo buto prie buto.
V.Zuzevičiaus nuomone, taip kuriamas socialinis tinklas, kuriame santykiai pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, tačiau paskutinis pirkėjas dažniausiai vis tiek būna išnaudojamas.
„Spėju, kad pelningumas gali siekti ir 500, ir 1000 procentų prekės savikainos. Viską sumoka tas, kuris nusiperka ir nebeparduoda kitam.
Ekonominiu požiūriu jokia vertė nesukuriama, tiesiog nusunkiami lengvatikių pinigai“, – dėstė rinkodaros ekspertas.
Būtina įteisinti veikląDidžioji dalis tokiais pardavėjais dirbančių žmonių tai daro nelegaliai – arba nežinodami, arba sąmoningai.
Mat bet kokią prekybinę veiklą būtina įteisinti. Išnešiojamoji prekyba – ne išimtis.
„Ja užsiimantis žmogus privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį. Tai galima padaryti dviem būdais – arba įregistravus individualią veiklą, arba įsigijus verslo liudijimą.
Jei tokia veikla vykdoma nuolat ir siekiama iš jos gauti pajamų, registruoti ją būtina“, – įspėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.
Nors spėjama, kad Lietuvoje išnešiojamąja prekyba verčiasi mažiausiai 50 tūkst. žmonių, oficialiai dirba ne visi: verslo liudijimus norėdami užsiimti išnešiojamąja, išvežiojamąja bei turgaviečių ar kioskų prekyba įsigijo tik per 14,6 tūkst. žmonių.
Pasak A.Gaudutytės, dažniausiai nelegalūs prekeiviai įkliūva ten, kur labiausiai pastebimi – turgavietėse ir interneto svetainėse.
Neseniai inspekcijos pareigūnai Vilniuje demaskavo kvepalų pardavėją, kuris platino šiuos produktus neįregistravęs veiklos. Nustačius, kad buvo vykdoma gana nemažo masto prekyba, jam gresia bauda nuo 500 iki 1000 litų.
GNLD „verslo planas“
- Pirmiausia reikia pasirašyti sutartį su GNLD ir tapti konsultantu. Sutarties kaina – 179 litai.
- Kiekvieną mėnesį reikia pirkti produktų ne mažiau kaip už 400 litų. Juos gali naudoti pats, gali ir pardavinėti.
- Konsultantai produktus perka už savikainą, o parduoda brangiau. Nuo kiekvieno produkto galima uždirbi maždaug 10-30 litų. Tačiau tai – vadinamieji arbatpinigiai.
- Kiekvienas produktas yra įvertintas taškais. Kuo daugiau perki, tuo daugiau surenki tašų ir tuo daugiau uždirbi.
- Kaip skelbia GNLD platintojai, jei pavyksta rasti tris aktyvius platintojus, o kiekvienam iš jų – dar po tris, per metus įmanoma uždirbti per 35 tūkst. litų.
Panašu į finansų piramidęLinas Šimonis, rinkodaros kontoros „Šimonis marketing“ vadovas
„Nors vienos išnešiojamosios prekybos įmonės garsios ir netgi skiria pinigų reklamai, kitos – beveik nežinomos, iš esmės jos veikia piramidės principu, kuris liūdnai pagarsėjo finansų sektoriuje.
Jei žmogus nori iš to praturtėti, jis turi būti vienas pirmųjų šiame versle. Tuo tarpu apatinėse grandyse – begalė sunkaus darbo ir labai maža tikimybė susikrauti turtus.
Yra jau daugelį metų sėkmingai dirbančių įmonių, pavyzdžiui, „Zepter“. Tačiau kad taip būtų, šioje nišoje turi būti pirmas, o ne septynioliktas. Produkto kokybė taip pat turi būti bent vidutinio lygio. Priešingu atveju, jei kam nors ir pasiseks įsiūlyti prekę, antrą kartą jos parduoti nepavyks.
Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra ir daug nunykusių panašaus pobūdžio piramidžių, kurių steigėjai gal ir neblogai užsidirbo, tačiau nesugebėjo išlikti rinkoje“.
Apyvarta – 111 milijardų doleriųTeigiama, kad visame pasaulyje išnešiojamąja prekyba užsiima apie 55 mln. žmonių. 2007-aisiais jos apimtys siekė apie 111 milijardų JAV dolerių (pagal dabartinį kursą – beveik 300 mlrd. litų).
Lietuvoje tokių skaičiavimų nėra, tačiau spėjama, jog į šį verslą įtraukta daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, o apyvarta viršija 100 mln. litų per metus.
Didžiąją dalį tarpininkų (vadinamųjų konsultantų) armijos paprastai sudaro moterys: JAV, kur toks prekybos būdas itin populiarus, – apie 75 proc., Europoje – apie 70 proc.
Kai kuriose valstybėse išnešiojamoji prekyba pastaruoju metu imta griežčiau kontroliuoti. Pavyzdys – Vokietija. Prieš kelerius metus šioje šalyje prekybos agentai ir tarpininkai tiesiog siautėte siautėjo, mėgindami įsiūlyti savo prekes ir namuose esantiems klientams, ir viliodami juos telefonu.
Nusprendusios, kad žmogus turi teisę į privatumą ir pats gali rinktis, vartotojų organizacijos, gavusios galybes skundų, ėmė su tuo griežčiau kovoti, todėl pastaruoju metu pastebimas išnešiojamosios prekybos atoslūgis.
