2008.04.03 Violeta Gedminienė, Studijų aidai
„Norint būti lyderiu reikia išsiskirti iš kitų“, – tokios pozicijos laikosi KTU absolventas Linas Šimonis, kurį daugelis 1988-1994 metų laidos absolventų prisimena kaip vieną tuometinės studentų atstovybės RAFES komandos narių, kartu su kitais organizavusį įvairius studentiškus renginius, taip pat ir garsųjį RAFES festivalį.
1988 m. Kėdainiuose baigęs mokyklą jis įstojo į KPI Radioelektronikos (dabar – KTU Telekomunikacijų ir elektronikos) fakultetą, kur pasirinko radijo aparatūros konstravimo ir gamybos technologijos specialybę.
Šiandien L. Šimonis – paties įkurtos marketingo kompanijos vadovas. Jis konsultuoja įmonių vadovus marketingo strategijos, pardavimų, pozicionavimo, stipraus prekės ženklo sukūrimo klausimais, organizuoja ir veda seminarus, skaito pranešimus konferencijose. L. Šimonis kviečiamas dalyvauti televizijos laidose, jo straipsniai ir komentarai spausdinami daugelyje žinomų verslo žurnalų, įvairiuose interneto portaluose, dienraščių verslo rubrikose. Išskirtinumą propaguojančio L. Šimonio asmeninis interneto puslapis www.pozicionavimas.lt aktyviai lankomas Lietuvos verslininkų, įmonių savininkų, vadovų. Neseniai JAV pasirodžiusio bestselerio „The New Rules of Marketing and PR“ autorius Davidas Meermanas Scottas jo interneto puslapį pavadino „tikra tarptautine asmeninių puslapių sėkmės istorija“.
„Svarbiausia laiku žengti tinkamą žingsnį. Žengus jį per anksti ar per vėlai būna žymiai sunkiau. Suvokimas, kada įšokti į važiuojantį traukinį, ateina su patirtimi“, – teigė Linas Šimonis.
Apie tai, kaip laiku įšokti į tą beprotišku greičiu lekiantį traukinį ir kaip iš jo neišlėkti, taip pat apie kitas patirtis kalbėjomės su L. Šimoniu jo kontoroje tyliai skambant bliuzui.
Ar mokydamasis mokykloje aiškiai žinojote, kuo norite būti?
„Taip. Mano pomėgis buvo radioelektronika. Kaip ir daugelis kitų mėgėjų, sovietiniais laikais konstravau viską… Dar ir šiandien mano tėvų namuose veikia gal ir paprasti, bet mano sukonstruoti prietaisai“.
Kodėl pasirinkote KTU?
„Jokių dvejonių nebuvo. Tuo metu, kai stojau, tai buvo vienintelė vieta, kur buvo rengiami mane dominusios srities specialistai. Jei reikėtų dar kartą rinktis, stočiau ten pat.“
Ar konstruojate ką nors šiuo metu?
„Konstruoju… Tik dabar konstravimas persikėlė į kitą lygmenį – konstruoju visuomenės nuomonę apie produktą, reiškinį.“
Kodėl teigiate, kad pasirinkimas pasiteisino, jei pagal specialybę nedirbate?
„Neseniai vieno buvusio dėstytojo paklausiau: „Ką Jūs šiandien darote? Juk radioelektronika Lietuvoje – niekas.“ Jis pateikė man atsakymą, kurio nesitikėjau išgirsti, bet kuris man dar kartą patvirtino, kad pasirinkau teisingai. Jis atsakė: „Mes neruošiam specialistų – mes duodame bendrą išsilavinimą, o toliau – būkite, kuo norite.“
Tai ko išmokote Universtete?
„Universitete aš išties įgijau puikų bendrąjį išsilavinimą. Tačiau vieną didžiausių ir geriausių pamokų gavau vos įstojęs. Man padarė didžiulį įspūdį, kai kartą einant Ąžuolynu vienas fakulteto prodekanas, pamatęs mane, tuomet dar niekaip nepasižymėjusį „fuksą“, pakėlė ranką, nukėlė skrybėlę, pasisveikino ir nuėjo. Tas vaizdas mano akyse išlikęs iki šiol. Geri dėstytojai tuo ir pasižymi, kad jie nemoko tik specialybės – jie išmoko šio to daugiau: gyvenimo, bendravimo kultūros…“
Kas, Jūsų manymu, pasikeitė Universitete šiandien?
„Manau, iš esmės pasikeitė studentų požiūris… Man pasirodė, kad šiandien studentai pernelyg kovoja dėl pažymių ir per mažai laiko skiria socialiniams dalykams. Gaila, kad dabar nebeliko studentų grupių, taip pat artimesnio bedravimo. Pats niekuomet nepasižymėjau gerais pažymiais. Jei dėstytojai rašydavo trejetą penkių balų sistemoje, visada užtekdavo. Svarbiau buvo socialiniai įgūdžiai. Jei studijuočiau dabar, dar didesnį dėmesį skirčiau socialiniam ratui plėsti.“
Tačiau bendrauti turime galimybių ne tik Universitete, bet ir už jo ribų. Tuo tarpu aukštoji mokykla išsiskiria tuo, kad čia visų pirma studijuojama, užsiimama moksline veikla. Ar pačios studijos Jums ką nors davė?
„Vienas profesorius mums buvo pasakęs fantastišką frazę: „Jūs galite nelankyti visų mano paskaitų, svarbiausia – savarankiškai domėkitės tuo, kas jums patinka, ir tikrai tapsite gerais specialistais.“ Auksiniai žodžiai. Išties tose srityse, kuriomis aš domėjausi, buvau stipresnis negu daugelis mano kolegų, kurie gaudavo labai gerus įvertinimus. Daugelis jų išmanė, kaip mokytis penketais („puikiai“), o man rūpėjo, kas yra mikroschemos viduje – pažymys nebuvo svarbu. Pažymiai ir žinios neturi nieko bendro. Pažymiai rodo, kaip tu sugebėjai teisingai atsakyti į klausimą, „iškalti“, bet nieko daugiau. Ar gyvenime tai ką nors duoda? JAV atliktas tyrimas parodė, kad teigiami pažymiai aukštojoje mokykloje nedaro jokios įtakos tavo uždarbiui.“
Pasak Jūsų, mokomės tik tam, kad geriau uždirbtume?
„Taip. (Pauzė.) Taip.“
Ar baigęs Universitetą iškart radote tinkamą darbą?
„Dar mokydamasis antrame kurse įkūriau savo įmonę ir nuo to laiko išsilaikiau pats – iš tėvų nieko neėmiau. Ta įmonė iš esmės neturėjo nieko bendro su tuo, ką aš studijavau. Iš pradžių pabandžiau kitoms įmonėms teikti viešųjų ryšių konsultacijas, bet supratau, kad tai dar per anksti. Tuomet ėjau į suprantamesnę sritį – reklamą, bet mintyse visada kirbėjo konsultacijos, marketingas. Šioje srityje jau esu šešioliktus metus.“
Koks pagrindinis Jūsų dabartinės veiklos siekis?
„Mano tikslas – padėti įmonių vadovams daugiau parduoti ir daugiau uždirbti, o kad tai būtų įgyvendinta, svarbu surasti pozicionavimo idėją ir sukurti tinkamą strategiją.“
Kodėl įmonių vadovams reikia padėti? Ar jie patys nesugeba?
„Kiekvienas galime daug ką padaryti patys, bet visada gerai, kai šalia atsiranda mums padedantis žmogus. Pavyzdžiui, gydytojas. Gydytojas juk negali pasveikti už mus. Jis tik gali diagnozuoti ligą ir padėti pagyti, o visa kita turime atlikti patys. Konsultantas labai panašus į gydytoją. Skirtumas tik tas, kad gydytojas gydo žmones, o marketingo konsultantas „gydo“ įmones: padeda identifikuoti silpnąsias įmonių vietas ir duoda receptą, kaip „pagyti“. Požiūris iš šalies visada naudingas – net ir aš samdausi specialistus, kad jie nešališkai pasakytų, ką savo įmonėje galėčiau padaryti geriau. Tai daryti verta.“
Kokia esminė Jūsų propaguojamo pozicionavimo idėja?
„Pozicionavimas remiasi tuo, kaip veikia mūsų smegenys: kaip jos priima informaciją, kaip ją saugo, kokią informaciją atmeta, kodėl? Kuo daugiau informacijos mus pasiekia, tuo svarbiau suprasti, kaip išsiskirti iš kitų ir patekti į pirkėjo mintis. Reikia psichologinių, net medicinių žinių, kad išmanytum, kokią poziciją užimti kitų mintyse, kad būtum pasirinktas. Andrius Mamontovas tai suprato ir surezgė sėkmingiausią metų marketingo projektą „LT United“. Gaila, kad tąsyk „Eurovizijoje“ radosi konkurentų, dar ekstremaliau išsiskyrusių iš saldžių popsistų minios.
Viena svarbiausių pozicionavimo taisyklių: laimi tas, kuris yra pirmas. Nereikia būti geresniam – svarbu būti pirmesniam. Antras – išmetamas iš žaidimo. Kita vertus, priversti žmogaus negalima, bet duoti alternatyvą – galima. Daugelis netgi nenori būti su lyderiais. Tačiau, ar tu būtum antras, ar trečias, turi rasti tokią nišą, kurioje būtum pirmas.“
Kodėl verta tapti lyderiu? Kokie lyderiavimo privalumai ir trūkumai?
„Todėl, kad lyderiai diktuoja žaidimo sąlygas. Privalumas tas, kad į lyderį sutelkiamas visų dėmesys, trūkumas – visas visuomenės pyktis taip pat sutelkiamas tik į lyderį.“
Kas svarbiausia norint išlikti lyderiu?
„Nedaryti šiurkščių klaidų. Yra šansų, kad bus atleista už neilgai daromas šiurkščias klaidas. Yra šansų, kad bus atleista už ilgai daromą nedidelę klaidą. Bet nėra šansų, kad esant didelei konkurencijai bus atleista už šiurkščią ilgai daromą klaidą.“
Į ką turėtų atsižvelgti Universitetas siekdamas lyderystės?
„Reikėtų pasižiūrėti realybei į akis, suvokti galimybes ir nedaryti ilgalaikių klaidų. Šiandien KTU konkuruoja ne vien su mūsų šalies universitetais, ir toji konkurencija vis didės. Po dešimties metų šiandienos situacija atrodys kaip pagyvenusių poniučių arbatos vakarėlis. Tad reikia ruoštis ir galvoti, kas laukia ateityje. Norint būti lyderiu reikia išsiskirti, dėl to svarbu suvokti prioritetus – kas yra svarbiausia.“
Kokia valdymo forma, Jūsų manymu, yra tinkamiausia sėkmingai didelės organizacijos veiklai?
„Svarbu, kad visi padaliniai vykdytų bendrą strategiją. Kad nebūtų kaip garsiojoje Krylovo pasakėčioje – visi į skirtingas puses. Vadovai turėtų matyti bendrą vaizdą ir parinkti tinkamą judėjimo linkmę. Tačiau sprendimai, kaip judėti ta linkme, turėtų būti priimami svarankiškai, nes kuo daugiau suvaržymų, tuo mažiau kūrybiškumo, tuo mažiau gerų idėjų. Kita vertus, laisvė turėtų derėti su tam tikromis atsakomybės ribomis, kurių dabar, deja, daugelis vengia.“
Ar pats Jūs jaučiatės esąs savo srities lyderis?
„Manau, kad šiandien Lietuvoje pasakius žodį „pozicionavimas“, dažniausiai bus paminėta ir mano pavardė. Kita vertus, lyderystės suvokimą lemia ne kokie nors skaičiukai, o žmogaus mintys. Jeigu žmogus mano, kad kažkas yra lyderis, tas kažkas ir yra lyderis – bent jau to žmogaus mintyse.“
Turbūt ir lyderiai neišvengia nesėkmių. Kaip Jūs į jas reaguojate?
„Kiekvienas žmogus, norintis tapti lyderiu, turi suvokti, kad jis turės priešų. Jei nori būti stiprus lyderis, turi pats rasti savo priešus. Jei neturi priešų, tu esi niekas -toks nesvarbus, kad net priešų neturi. Būdamas lyderis neišvengiamai kovoji prieš kokią nors idėją – kovoji prieš. Kita vertus, pas mus labai bijoma kovoti prieš. Psichologų ištirta, kad labiausiai žmones sutelkia ne bendri interesai, o bendras priešas. Užtenka prisiminti lietuvių vienybę Baltijos kelio ir „perestroikos“ laikais. Šiandien lietuvius geriausiai sutelkia krepšinis, nes „mes“ kovojam prieš „juos“ – ne tik kovojam, bet ir laimim!“
Prieš ką kovojate Jūs?
„Prieš neefektyvų pinigų švaistymą. Prieš kvailus marketingo sprendimus. Aš stengiuosi, kad su minimum pinigų būtų pasiekta maksimum rezultatų.“
Mėgstate rašyti tam tikrą reakciją sukeliančius straipsnius. Ar tai Jūsų kovos forma, ar tik įprasta viešųjų ryšių atrakcija?
„Tiesiog aš nebijau įvardyti priešų. Tai duoda dvigubą efektą: aš įsigyju ne tik priešų, bet ir šalininkų. Jei esi prieš kažką, smegenys tai užfiksuoja lengviau. Tai, kad su minimaliu biudžetu pasiekiau savo žinomumą, įrodo mano metodų veiksmingumą. Tačiau tuo gali naudotis visi. Be abejo, tai, ką aš propaguoju, tuo ir pats naudojuosi. Niekada savo klientams nerekomenduoju to, ko pats nenaudočiau jų situacijoje.“
Vienas žmogus yra pasakęs, kad jokia teorija, programa ar vyriausybės politika negali padaryti įmonės sėkmingai dirbančia – tai gali padaryti tik žmonės. Koks esate vadovas? Kokie Jūsų santykiai su darbuotojais?
„Noriu, kad dirbdami darbuotojai jaustų malonumą, kad nebūtų prievartinio ėjimo į darbą. Kita vertus, svarbu, kad jie paklustų tai kultūrai ir ideologijai, kurią mūsų kompanija propaguoja. Man rūpi mano kliento pinigai – kad jis daugiau uždirbtų ir po to pasidalytų su manimi. Darbuotojas, kuriam šios nuostatos nepriimtinos, kuriam svarbiau jo ego, o ne klientų sėkmė, kad ir koks geras būtų specialistas, čia ilgai išbūti negalės. Jam tiesiog bus kančia.
Iš principo aš nemėgstu direktoriauti. Mano pomėgis – būti konsultantu. Sutikčiau, kad dauguma valdymo sprendimų kompanijoje būtų priimama man nežinant. Leidžiu žmonėms klysti. Tačiau nekenčiu, kai ta pati klaida daroma trečią kartą: pirmą kartą leidžiu suklysti – juk iš klaidų mokomės, antrą kartą jau žiūriu įtariai, o jeigu trečią kartą daro tą patį – įtariu piktybiškumą arba kvailumą.
Savo darbuotojams mokyti skiriu didžiulį dėmesį. Darbuotojų tobulėjimas ir profesinis augimas – šiandien ypač svarbu.“
Kaip pats save tobulinate?
„Tobulinimuisi kasdien skiriu bent po dvi valandas. Daug skaitau. Nemažai laiko skiriu situacijoms analizuoti, ieškau dėsningumų, kodėl vieni sprendimai sėkmingi, kiti – ne. Nagrinėjimų rezultatai kartais pavirsta į straipsnius. Lankau seminarus ir konferencijas. Man svarbu domėtis viskuo – net ir iš pirmo žvilgsnio nesusijusiais dalykais, nes niekada nežinai, kokios asociacijos gali kilti, kas inspiruos puikią idėją.“
Ką planuojate ateičiai?
„Kol kas planuoju ir toliau dirbti Lietuvos rinkoje, kitame etape – pereiti į užsienio rinką. Planai gana realūs – reikia tik pradėti juos įgyvendinti.“
Ko palinkėtumėte Universiteto studentams?
„Svarbiausia, kad jie rastų tokią veiklą, nuo kurios „kaifuotų” net jei tai būtų traukinių modeliukų kūrimas: ten taip pat galima dirbti ir uždirbti nemažai pinigų. Svarbu, kad veikla patiktų.“
Dėkojame už pokalbį ir linkime sėkmingos pozicijos!
