2008.10.28 Vytautas Gaižauskas, Verslo žinios.
UAB „Kitron“, dukart laimėjusi „Verslo žinių“ organizuojamą „Gazelės“ konkursą, šiemet per didelė vėl jame dalyvauti, tačiau įmonės apyvartos augimo tempai išlieka tokie greiti, kad bendrovė pagal juos vis dar galėtų varžytis su eikliausiomis „Gazelėmis“.
Kauno UAB „Kitron“, gaminanti elektroninius prietaisus ir jų mazgus, šiemet planuoja pasiekti 172 mln. Lt apyvartą – tai daugiau kaip 27% geresnis rodiklis nei pernai.
„Šitas rodiklis – tikrai ne riba, – sako Mindaugas Šeštokas, UAB „Kitron“ generalinis direktorius. – Įmonės plėtros vizija 2009 metais – pasiekti 250 mln. Lt apyvartą.“
Įmonė dar visai neseniai svarstė gamyklos Kauno prieigose statybos galimybes, bet pastaruoju metu tų planų atsisakyta.
„Optimizavome veiklos procesus ir pamatėme, kad ir dabartinėse savo patalpose turime pakankamai erdvės plėstis,“ – sako p. Šeštokas.
Pernai „Kitron“ įsigijo Kauno elektronikos pramonės įmonę „EDC Elsis“. Šios įmonės buvo sujungtos į vieną. Nors gamybos apimtys didėja, dėl efektyvesnio procesų organizavimo įsigytos įmonės patalpos ateityje nebus naudojamos gamybai – jose planuojama įkurti produkcijos platinimo centrą.
„Optimizuodami procesus keitėme įrangos bei darbo vietų išdėstymą, siekėme trumpinti laiką, per kurį vieno gaminio gamyba pakeičiama kito gaminio gamyba, – pasakoja įmonės vadovas. – Tai susiję su įrangos IT dalies perprogramavimu, vidaus logistikos tobulinimu, kitais procesais.“
Šiemet Kauno bendrovė įsigijo įmonę „Lumene Intellectus“, kuriai priklausė „Kitron“ nuomoti pastatai.
„Tai darėme ne vien tam, kad tuos pastatus turėtume savo balanse, – sako įmonės vadovas. – Tiesiog nuomojamose patalpose kebliau plėstis. Kiekvienam pasikeitimui reikia gauti savininko leidimą, nėra garantijos, kad jį visada gausi.“
Norvegų tramplynas
UAB „Kitron“ sėkmės istorija prasidėjo tada, kai 1999 m. Norvegijos koncernas „Kitron ASA“ įsigijo 8 darbuotojus turinčią Kauno UAB „Audiokom“. 2000 m. įmonės, kuri jau turėjo UAB „Kitron“ vardą, apyvarta vos viršijo 1 mln. Lt, bet vėliau prasidėjo staigus augimas. Norvegijos koncernui, turinčiam gamyklas Norvegijoje ir Švedijoje, buvo daug pigiau gaminti produkciją Lietuvoje, todėl į Kauną buvo perkeliami kitų grupės įmonių užsakymai. Iš pradžių tai buvo paprastesni gaminiai, vėliau, kai Kauno įmonės personalas įrodė savo pajėgumą, produkcija darėsi sudėtingesnė. 2003 m. koncernas jau leido Kauno įmonei klientų ieškoti savarankiškai. Nuo to laiko savarankiškai rastų klientų dalis vis augo – kauniečiai įveikė užsakovų iš Vakarų šalių nepasitikėjimą įmone iš mažai žinomos Lietuvos.
„Šiemet pajamos, gautos iš savarankiškai rastų klientų, augo maždaug 50%, o kitų koncerno įmonių užsakymų lygis buvo stabilus, – pasakoja įmonės vadovas. – Panašu, kad šie metai gali būti pirmieji, kai pajamos iš „savų“ klientų aplenks kitų koncerno įmonių užsakymus.“
Įmonės vadovas planuoja, kad kitąmet pajamos iš abiejų šaltinių augs. Mat Kauno „Kitron“ ir toliau intensyviai ieško klientų pati, o ir koncernui naudinga perkelti kuo didesnę gamybos dalį į Lietuvą – juk čia gaminti produkciją kainuoja iki 5 kartų pigiau negu Skandinavijoje.
Šiuo metu 40% Skandinavijos koncerno akcijų valdo „Hermis Capital“.
Sudėtingi produktai
UAB „Kitron“ gamina sudėtingus gaminius ar jų dalis tokioms sritims kaip telekomunikacijos, karinės pajėgos ir jūrinininkystė, kita pramonė. Šios trys sritys bendrovei duoda maždaug tiek pat pajamų – šiek tiek mažiau kaip po 30% kiekviena. Dar apie 13% produkcijos gaminama medicinos pramonės užsakymu.
„Visai neseniai gavome 35 mln. Lt vertės užsakymą jūros dugno tyrimo įrangai gaminti, – pasidžiaugė p. Šeštokas. – Jį turime įvykdytiper kitų metų I pusmetį. Tai nėra mums nauja sritis, joje dirbame jau 2-3 metai. Tikimės, kad iš to paties kliento gausime ir naujų užsakymų – tai turėtų prisidėti prie mūsų apyvartos augimo.“
Šiuo metu Kauno įmonėje dirba daugiau kaip 450 darbuotojų, bet augant gamybos apimtims reikės jų daugiau. Pasak p. Šeštoko, kitąmet turėtų būti peržengta 500 darbuotojų riba.
„Darbuotojų dar randam, bet aukštesnės kompetencijos rasti vis sunkiau, – sako generalinis direktorius. – Kitąmet planuojame didžiausią įmonės istorijoje biudžetą personalui.“
Pasak įmonės vadovo, įmonei augti padeda ne tik pigesnė negu Skandinavijoje ir kvalifikuota darbo jėga. Svarbu ir tai, kad įmonė dirba tokioje elektronikos pramonės nišoje, kurioje gaminami gana sudėtingi gaminiai nedidelėmis ir vidutinėmis siuntomis. Kaune gaminama įranga greitųjų traukinių valdymui, kitų sudėtingų gaminių. Tarp įmonės užsakovų – garsios kompanijos „Bombardiers“, „General Electrics“, „Saab“.
Vienu metu „Kitron“ ėmė šiek tiek gaminti Lietuvos užsakovams, bet dabar nieko nebegamina Baltijos šalių rinkai. „Pastaruoju metu mus domina plėtra Vokietijoje, – sako p. Šeštokas. – Tiesa, kol kas tai tik ateities planai – jokių konkrečių žingsnių dar nesame padarę.“
Pasak įmonės vadovo, iš bendrovės klientų užsienyje jis tiesiogiai nėra girdėjęs, jog įmonę rinkosi dėl to, kad ji yra „Gazelės“ konkurso laimėtoja. Vis dėlto, jo nuomone, toks įmonės augimo įvertinimas labai svarbus.
VŽ komentaras
„Viešieji ryšiai yra labai svarbūs kiekvienai įmonei, todėl dalyvauti tokiuose konkursuose kaip „Gazelė“ neabejotinai naudinga, o laimėti – suprantama, dar naudingiau, – sako Linas Šimonis, rinkos strategijos konsultantų įmonės „Šimonis marketing“ vadovas. – Solidaus dienraščio prizas yra puikus viešųjų ryšių įvykis.“
Tai ypač svarbu tai įmonei, kuri ieško partnerių užsienyje. Juk dėl tarptautinio VŽ pobūdžio „Gazelės“ konkursas gerai žinomas kaimyninėse Vakarų Europos šalyse, o į naujoką be vardo visur žiūri įtariai. Lietuva šiaip jau yra šalis, kurioje visi visus pažįsta. Bet jeigu ne „Gazelės“ konkursas, aš būčiau nežinojęs tokios įmonės kaip „Kitron“. Svarbu ir tai, kad VŽ leidžia naudoti savo „Gazelės“ ženklą įmonių rinkodaros akcijoms.
Kadangi dalyvavimas „Gazelės“ konkurse yra nemokamas, vien apyvartos kriterijus gali sukelti tam tikrą neigiamą efektą. Bandyti tapti nugalėtojais gali ne tik tokios įmonės kaip „Kitron“, iš tiesų rekordiškai išauginusios pardavimus. Gali atsirasti norinčiųjų tapti „gazelėmis“ apyvartas išauginus, pavyzdžiui, vien po įvairių reorganizacijų įmonių grupių viduje – kartais tokiais atvejais apyvartos smarkiai pakyla grynai mechaniškai, kitų grupės įmonių sąskaita. Kita vertus, tokie atvejai dar kartą liudytų, kad tapti „Gazele“ įmonei iš tiesų naudinga.
