2020.11.17, 15min.lt
„Pas mus tas sezono kolekcijų naujumas – labai sąlyginis. Nematau, už ką turėčiau mokėti didžiausius pinigus. Nuolaidos, kurios tik simbolinės, nes nubraukta kaina – dirbtinai užkelta, irgi visai nevilioja“, – 15min sakė klaipėdietė Kamilė, naujausios mados pasiūlymų vykdavusi į Milaną ar kitus Europos miestus, kol karantinas neuždarė namie.
Tai, kad Lietuvoje prekių pasiūla maža, o nuolaidos, galima sakyti, simbolinės, patvirtino ir marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis. Pasak jo, nuvykę į Vokietiją ar kitą šalį nebesistebim, kad per išpardavimus drabužiai – pigesni, nei pas mus dėvėtos prekės. Jeigu būtų pardavinėjami tokiomis kainomis, kaip Lietuvoje, niekas nepirktų.
Išmanantys madą Lietuvoje net neperka
„Lietuvoje tiesiog nėra pasiūlos, be to – pakankamai monopolizuota drabužių prekybos rinka. Jei pasižiūrėsime, kas jais prekiauja, pamatysime didžiules bendroves, kurių skirtingų pavadinimų parduotuvės prekybos centruose užima du trečdalius ploto. Tokiomis sąlygomis galimybė daryti įtaką kainai – labai didelė“, – aiškino L.Šimonis.
Pasak eksperto, praėjusio sezono drabužių Vakaruose paprastai niekas nebeperka, nebent su 90 proc. nuolaida. Tačiau mums tinka ir nebemadingi už didelę kainą daiktai. „Naujų avalynės kolekcijų Lietuvoje sunkiai rasi, jos mus pasiekia gerokai vėliau, todėl sekantys pasaulines mados tendencijas Lietuvoje net neperka“, – komentavo ekspertas.
L.Šimonio žodžiais, mes patys kalti, kad perkame daug brangiau ir tik tai, ką mums siūlo prekybininkai, nors uždirbame mažiau nei vidutiniškai ES. „Galimybės apsipirkti internete renkantis iš galybės pasiūlymų ir palyginus kainas išsirinkti pačias geriausias – prieinamos visiems“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Kraustynių į internetą tendencija akivaizdi, pandemija ją tik paspartino
„Vartotojų kraustymosi į internetinę erdvę tendencija buvo akivaizdi, pandemija tik pagreitino procesą“, – teigė marketingo strategijos ekspertas L. Šimonis. Pasak jo, vis dar nedrįsę apsipirkinėti internetu, pamatė, kad tai įmanoma ir pakankamai patogu, be to, leidžia sutaupyti.
„Pigusis ne pirmo būtinumo prekių segmentas į internetinę prekybą nesiveržia ir tai paprasta paaiškinti: pirkimo čekis yra toks nedidelis, kad pristatymo kaina, palyginti su prekėms išleista suma, darosi didelė, ir nei pardavėjas, nei pirkėjas nenori to prisiimti“, – sakė L.Šimonis.
Kas kita – aukštesnės ar išskirtinės kokybės daiktai, kurių, siekdami sutaupyti ar parsisiųsti įdomesnių, Lietuvoje nematytų, vartotojai ieško internete. Pasak L.Šimonio, labai sena gudrybė – nueiti pasimatuoti patikusio prekinio ženklo drabužį fizinėje parduotuvėje ir tikusio dydžio modelį parsisiųsti užsisakius internetu.
Kasdienybei grįžus į vėžes, eksperto nuomone, į tradicines parduotuves grįš nedidelė dalis elektroninę prekybą išbandžiusių pirkėjų. Pastarieji ir toliau pirmenybę teiks internetinei prekybai. „Taigi, akivaizdu, kad rinka persiskirsto“, – konstatavo marketingo strategijos ekspertas.
