2012.09.14 Ugnė Karaliūnaitė, delfi.lt.
Vis populiarėjančios internetinės parduotuvės ne visada pasiūlo geriausią kainą, nors gali sutaupyti parduotuvių ir personalo išlaikymo kaštus. Kartais, norėdami privilioti kuo daugiau klientų, internetinių parduotuvių kūrėjai pasitelkia ir klaidinga informacija, kad savo neva mažomis kainomis priviliotų kuo daugiau klientų.
Į DELFI akiratį pakliuvo internetinė parduotuvė b-a.lt, kurioje siūlomos prekės nuo šampūno plaukams iki projekto namui statyti. Tačiau iš visų prekių įvairovės labiausiai akį patraukia kosmetikos priemonių kainos ir jų palyginimas su rinkos kaina.
Kvepalų rinkos kaina ir 800 litų
„Chanel Chance“ (50 ml) tualetinis vanduo internetiniame puslapyje kainuoja 275,75 litus, tačiau kartu rašoma, kad šios prekės rinkos kaina 630,27 lito.
Parfumuotą vandenį „Tom Ford Grey Vetiver“ (100 ml) siūloma įsigyti už 348,28 litų. Atrodytų geras pasiūlymas, nes kartu nurodoma, kad rinkos kaina už šiuos kvepalus – 796,07 lito. Tačiau tereikia vos kelių minučių, kad kitoje internetinėje parduotuvėje tą pačią prekę rastum už 332 litus.
Ne pačią geriausią kainą siūlo internetinė parduotuvė ir kremams: „Clinique“ skystas muilas veidui (200 ml) parduodamas už 71,22 lito, o rinkoje kainuoja – 121,47 lito. Tačiau labai greitai galima rasti lietuvišką internetinę parduotuvę, kur tas pats muilas kainuoja jau tik 59 litus.
Stebina ir amerikietiško prekės ženklo „Victoria Secret“ skelbiama rinkos kaina. Kūno priežiūros rinkinuko kaina internetiniame puslapyje 199 litai, tačiau parduotuvės atstovai teikia, kad jo rinkos kaina 537 litai. Patikrinus, už kokią kainą siūloma įsigyti rinkinį JAV, paaiškėja, kad produkto gamintojai jį siūlo už 65 dolerius (172 litai).
Stebina ir interneto parduotuvės kūrėjų tvirtinimas, kad „Givenchy Dahlia Noir“ (30 ml) kvepalai kainuoja rinkoje 450,64 lito, o jie parduoda už 201,09 lito. Paieškojus internete galima rasti ir kitų lietuvių pardavėjų, kurie šiuos kvepalus siūlo už 202 litus.
Įmonė: rinkos kainos automatiškai susigeneravo
Paskambinus internetinės parduotuvės b-a.lt tinklalapyje nurodytu telefonu atsiliepė pardavimų vadybininkė Simona.
Pasiteiravus, iš kur gautos kosmetikos prekių kainos, pašnekovė atsakė: „Čia yra komercinė paslaptis, mes negalime tokių dalykų atskleisti“.
Pradėjus pokalbį apie klaidinančią reklamą, pardavimų vadybininkė teigė pasidomėsianti, ar neįvyko klaida ir paprašė paskambinti po valandos.
Per valandą internetiniame puslapyje pradėjo keistis Simonai nurodytų kvepalų kainos.
Prieš skambutį internetinės parduotuvės mobiliuoju telefonu „Chanel No.5” parfumuotas vanduo (60 ml) buvo pardavinėjamas už 434,51 lito, skelbiant, kad rinkos kaina 993,18 lito.
O padarius pakeitimus pasirodė, kad šio gaminio rinkos kaina jau tik 496,59 lito. Atpigo ir pačios internetinės parduotuvės kaina. Dabar ji skelbiama – 397,27 lito.
Vėl susisiekus su pardavimų vadybininke, ji teigė, kad aptiktos techninės programos klaidos ir jos sprendžiamos. „Taip, automatiškai programoje įvyko klaida ir susigeneravo kainos. Dar nėra taip buvę. Tik kai kurioms prekėms taip nutiko“, – teigė pašnekovė.
Tokios parduotuvės ilgai neišsilaiko
Rinkodaros specialistas Linas Šimonis, išgirdęs apie internetinės parduotuvės naudojamą būdą privilioti kuo daugiau pirkėjų, teigė, kad tokios parduotuvės gali veikti tik trumpą laiką ir yra pasmerktos užsidarymui.
„Jei parduotuvė iš tiesų imasi tokių nesąžiningų dalykų (klaidingai skelbdama rinkos kainą – DELFI), ji neturi jokios rimtesnės marketingo strategijos. Vienas žmogus yra gerai pasakęs: trumpą laiką galima apgaudinėti labai daug žmonių, bet ilgą laiką negalima to padaryti. Gali būti, kad jie suras vieną kitą žmogų, kuris patingės pasižiūrėti, kokias kainas siūlo konkurentai, bet tas puslapis rimtos ateities neturi“, – nuomonę išsakė marketingo žinovas.
Pasak pašnekovo, parduotuvėse klaidinančias nuolaidas skelbti yra sunkiau, tačiau internete tuo pasinaudoti – labai lengva.
„Vaizdas toks, kad ši internetinė parduotuvė desperatiškai bando užsidirbti pinigų. Tos įmonės, kurios turi geras strategijas, jos tokių dalykų nedaro, nes tai yra labai trumpalaikiai dalykai. Pirkėjai nėra kvaili“, – komentavo L. Šimonis.
Specialistas teigė, kad nesąžiningumo reklamose dažnai pasitaiko, tačiau rimtos ir perspektyvios įmonės nerizikuoja dėl trumpalaikio pelno meluoti klientams.
L. Šimonis neatmeta galimybės, kad parduotuvės savininkai galėjo būti apgauti tiekėjų: „Man yra tekę susidurti su atvejais, kai tiekėjai padidina kainą, o paskui parduotuvių savininkams pasako, kad padarė didelę nuolaidą atpigindami prekes iki įprastinės kainos“.
Turi galėti įrodyti savo teiginius
Lietuvos reklamos biuro vadovė Lauryna Macijauskaitė aiškino, kad internetinėje parduotuvėje šalia kainos rašomą rinkos kainą, kuri netaikoma pirkiniui, galima laikyti reklama, nes užbraukus didžiulę kainą klientas skatinamas pirkti prekę.
„Tiek pagal įstatymus, tiek pagal Reklamos etikos kodeksą, tokius faktus jie turi įrodyti – turėti dokumentus. Net jei klientas paskambintų ir paklaustų, iš kur tokia informacija, parduotuvės atstovai turėtų tai padaryti“, – sakė pašnekovė.
Pasak pašnekovės, gali būti, kad nuorodų į šaltinį, iš kur paimta rinkos kaina, galbūt elektroninės parduotuvės kūrėjai norėjo nurodyti, kad išvengtų lyginamosios reklamos.
„Jei jie patys tą rinkos kainą nustatė, tai tikriausiai tai nelabai įrodoma“, – teigė L. Macijauskaitė.
DELFI primena, kad klaidinančią reklamą pastebėję gyventojai gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba Lietuvos reklamos biurą.
