Linas Šimonis

Vadovams ir savininkams: marketingo strategijos konsultacijos.

  • Straipsniai
  • Žiniasklaidoje
  • Konferencijų organizatoriams
  • Žiniasklaidai
  • Kontaktai

Lietuvos mokyklose skatinama savižudybė?

Pozicionavimas tai nėra „teorija apie reklamą“, kaip kai kurie nepatenkinti kreatyvai norėtų manyti. Pozicionavimas yra apie tai, kaip smegenys priima informaciją, kaip ją saugo, kodėl ją atmeta (užmiršta).

Pozicionavimo taisyklės galioja visur, kur tik mes susiduriame su informacijos patekimu į mūsų mintis.

Pavyzdžiui, mokykloje.

Lietuva – savižudžių kraštas

Lietuva pasižymi ypač dideliu savižudžių skaičium. Europoje esame nepralenkiami.

Visi apie tai daug kalba, bet niekas nieko nedaro.

Kada dauguma iš mūsų pirmąkart ryškiau susiduriam su savižudybe?

Kada į lietuvio smegenis „įrašoma“ idėja apie tai, kad geriausia išeitis, kai užklumpa didelės problemos – savižudybė?

Ką vaikas mokykloje sužino apie problemų sprendimo būdus?

Ryškiausias įspūdis mokyklose apie problemų sprendimo būdus gaunamas per literatūros pamokas.

A.Vienuolis. „Paskenduolė“.

Aukštinama mergina, kuri savo problemas išsprendė nusiskandindama.

„Ne, ji nėra aukštinama“ – pasakys daugelis, bet nuoširdžiai prisipažinkite, kuris iš jūsų iš savo literatūros mokytojos esate girdėję vienareikšmišką ir aštrų Veronikos pasmerkimą? Pasmerkimą už savižudybę, už tokį problemų sprendimo būdą?

Kuris iš mūsų yra išėjęs iš literatūros pamokos su aiškia mintim, kad nusižudydama Veronika pasielgė gėdingai? Paprastai smerkiama viskas, o apie savižudybę tepasakoma „beliko tik“.

Pirmosios žinutės svarba

Ir tai daroma vaikams, kurių smegenyse idėjų apie problemų sprendimo būdus yra labai mažai.

O informacija, kuri smegenis pasiekia pirmiau, yra priimama kaip „teisinga“, „originali“, ir tik milžiniškų perpozicionavimo pastangų dėka gali būti pakeista į kitą. Jei tik iš viso gali būti pakeista.

Ar tikrai „Paskenduolė“ skatina lietuvius savižudybei?

Mano nuomone – toks jos mokymas mokyklose, koks yra dabar – taip.

Taip dėstydami ją vaikams, aukštindami, o ne pasmerkdami Veronikos poelgį, į vaikų smegenis įrašome labai aiškią žinutę. Gal net patys apie tai nesusimąstydami.

Taip, nusižudo tik keletas lietuvių iš šimto tūkstančių, bet gal kaip tik jų aplinka, jų tėvai ir nesugebėjo savižudybės idėjos pakeisti „aš nugalėsiu visas problemas“ nuostata?

Gal tai buvo labiau pažeidžiami vaikai, bet jiems tai buvo dar vienas lašas vėliau priimti lemiamą sprendimą?

Pakeisti žinutę labai paprasta

Ir net jei tai išgelbėtų tik vieną žmogų nuo savižudybės, reikėtų peržiūrėti vidurinių mokyklų programas ir jų dėstymo metodologijas.

Bendra panieka tokiam problemų sprendimo būdui turėtų būti diegiama jau nuo mokyklos suolo. (O gal ir dar anksčiau?) Kodėl vaikams neuždavus parašyti rašinėlio „kaip aš elgčiausi Veronikos vietoje“? Tegul sugalvoja savo išeičių, kitokių, nei skandinimasis.

Vaikams į smegenis būtų tvirtai įrašyta idėja, kad iš visų situacijų visada yra išeičių, kad problemos tik tuo momentu atrodo baisios, kad savižudybė yra blogiausia, ką galima padaryti.

Vaikai maži, jie nesupras?

Svarbu būti pirmiems

Bet kai paaugs, gali būti vėlu. Ta vieta jau gali būti užimta kitos idėjos. Norėtumėte, kad tai atsitiktų jūsų vaikui? Taigi, tėvams linkiu užbėgti už akių ir Veronikos poelgio įvertinimą savo vaikams „įrašyti“ į jų smegenis pirmiau, nei savo nuomonę pareikš sovietinės švietimo sistemos išugdyti mokytojai.

Nepamirškite, kad idėjų kūrimas mintyse (pozicionavimas) vyksta kiekvieną dieną, norite jūs to ar nenorite, priimate ir suprantate šiuos procesus, ar juos neigiate.

Tai vyksta kasdieniniam gyvenime, versle, meilėje, pramogaujant, mokantis – visur, kur mūsų smegenis pasiekia kokia nors informacija.

Geriau tuos vyksmus mūsų mintyse suprasti ir jais naudotis, o ne neigti ir plaukti pasroviui.

Ačiū iš anksto, kad dalinatės su savo draugais Facebook'e:

Linas Šimonis | 2007.06.12.

Diskusija

  1. Marius Lukauskas says

    2007.06.12 at 12:14

    + Žaviuosi Linai tuom, jog stengiesi analizuoti pozicionavimą ir kasdieninėje aplinkoje, ne tik verslo.

  2. Tomas Kažemėkas says

    2007.06.12 at 12:49

    Manau, kad per daug nuopelnų priskiriama A. Vienuolio kūriniui. Literatūros pamokų turinį galima pakeisti, tačiau kaip su jaunimo muszokine kultūra: pvz. Nirvanos lyderio savižudybė? Arba istorija: Kalantos susideginimas? Arba kine: Merlin Monro? Tragiški atvejai tampa legendomis, ir tik savarankiškai mąstantis žmogus gali tai teisingai įvertinti. Todėl teisinga straipsnio mintis, kurioje skatinama pateims pamąstyti apie problemų sprendimo būdus. Mąstymas LT mokyklose beviltiškai pralaimi prieš kalimą.

  3. Pavel Ladziato says

    2007.06.12 at 12:55

    Tiesą pasakius, nemanau, jog vaikai būdami gilios vaikystės stadijoje (o būtent tokioje stadijoje yra nagrinėjami minėti kūriniai), realiai suvokia savižūdybę, kas tai per velnias…
    Be to savižūdybės kelio niekados nepasirinks bailys, o tvirtai apsisprendusi stipri asmenybė…
    Galiausiai gal ir galima pedagogams prikaišioti interpretacijos neišsamumą, akivaizdžios problemos nuslėpimą, tačiau kaip žinia netgi pats marketingas yra “suvokinių karas”

  4. Marijonas Dziurbeiko says

    2007.06.12 at 13:06

    Mintis tikrai gera, paskatinti vaikus ieškoti išeičių, bet gal čia (savižudžių gausoje) turi įtakos lietuviškas charakteris, noras padaryti viską labai gerai, o jei nepavyksta…
    Nesu 100-procentinis lietuvis, todėl labai smagu kartais stebėti, kai bendrapiliečiai, tie 100-procentiniai, net žaidimus stengiasi žaisti rimtai, o kai nesiseka, pyksta ir nervuojasi

  5. Ina Usaite says

    2007.06.12 at 14:12

    Labai teisinga įžvalga. Tačiau reikėtų atskirti du dalykus: postsovietinius mokytojus, kurie patys nežino ir (tiesiogine prasme) nebeprisimena kaip atsidūrė mokykloje, ir dėstymo principus. O šiuo aspektu straipsnio teiginiai kelia abejonių. Nes kai dėstoma istorija, akcentuojama kad graikai nukariavo romėnus ir kada tai padarė, ir kas tada atsitiko kultūriniam palikimui, bet ne kad graikai – baisiai negeri žmonės. O literatūroje analizuojamas pasakojimo būdas ir kūrinio struktūra, bet ne moraliniai aspektai. Tikiuosi, kad taip ir bus, nes kitaip tikrai galėtume priartėti atgal prie sovietinų principų. Ir galiausiai – net kai ateis nauja mokytojų karta, šis teigiamo požiūrio pozicionavimas vaiko galvoje dar vis pirmiausiai priklausys nuo jo tėvų, nors šiek tiek – ir nuo mokyklos.
    Šiaip geras straipsnis sveikintina tema.

  6. Julius Neviera says

    2007.06.12 at 14:20

    Išsakytos mintys apie savižudybės atsitiktinį pozicionavimą mokiniams tikrai įdomios. Suprantama, kad A. Vienuolio “Paskenduolės” pavyzdys, nėra vienintelė savižudybių priežastis. Tai tik vienas iš daugelio mūsų visuomenėje egzistuojančių veiksnių, kurie žudo ir slopina mažiau socialius žmones. Didžiausia problema jau susiformavę įvairūs stereotipai, įsitikinimai, baimės lemiantys visuomenėje vyraujantį smurto ir išnaudojimo, bandos, nihilizmo kultą. Kur dingo žmogiškosios vertybės? Mokyklose jos nebeturi gynėjų, nes toms vertybėms net šeimose mažai belikę laiko ir noro. Taigi, mums teks ilgai ropoti iš šio liūno, jei visuomenė toliau galvos, kad vaikai užaugs savaime. Daug kas pasakytu, kad jiems rūpi vaikai. Bet ar tikrai? Valdžiai juk nerūpi, o valdžia tai visuomenės atspindys …
    Pirma perpozicionuokime savyje vertybes, o tada ir vaikai užaugs laimingesni …

  7. arunas sileris says

    2007.06.13 at 09:16

    Kas nori daugiua sia tema, – tai yra istisas skyrius Gladwell’o Virsmo tashke. Lino mintis panasi, bet is tiesu tai reikia suvokti, kad Veronika, tik vienas is daugelio faktoriu. Pvz.: butu idomu ar butu koks poveikis visuomenei, jei apie savizudybes paprasciausiai nustotu pranesineti TV ir laikrsciai? Gal zmones tiesiog “uzmirstu” toki problemu sprendimo buda.

  8. Marijonas Dziurbeiko says

    2007.06.13 at 09:47

    Ina rašo, kad “graikai nukariavo romėnus” kažkaip istorijoje minimas atvirkščias variantas, o gal aš mokykloje praleidau tokį svarbų istorijos įvykį. Gal žinovai galėtų paaiškinti?

  9. Barbora Šniukštaitė says

    2007.06.13 at 10:33

    Straipnis geras. nuo mokyklos suolo prasideda gyvenimas. Ten subręsta asmenybė, o analizuojant tokius kūrinius, kaip A. Vienuolio “Paskenduolė” bręstančiai asmenybei parodomas lengviausias problemų sprendimo būdas. Ir “gerųjų” mokytojų pasakymas “vaikeli, žiūrėk, kad tau taip nenutiktų…” neretai dar pridedama sava interpretacija. Kažkas iš skaitytojų komentavo, kad šis kūrinys skaitomas vyriasniame amžiuje ir, neva, neturėtų reikšmės, taip, bet kada mus kankina klausimas “būti ar nebuti..”butent kai esame 15-25 metų amžiaus.

  10. Jonas Henrikas Rapalis says

    2007.06.13 at 11:40

    Labai aštrus socialiai angažuotas straipsnis (matyt. Šimoniui ne tas pats kokie lietuviai ir kokia Lietuva). Puiki argumentuota analizė. Seniai laikas valstybiniu mastu programuoti lietuvius (pilietybės prasme, kaip LDK laikais) pozityviam, o ne mums primetamam vergo-būro- baudžiauninko mastymui ir konstruktyviam, kūrybiškam agresyvumui. Tam postūmį galėjo duoti Prezidentas prieš įstojimą į ES ir NATO, ko jis nepadarė, o tik “reiškė susirūpinimą”. Naujausieji emigrantai, kaip ir mūsų verslininkai, ačiū Dievui, pabendravę su ES senbuviais, jau pamatė savąjį potencialą, ir palygino jį su nupezusiais europiečiais. Dabar tai jau atsispindi žiniasklaidoje. Gaila, kad prieš išvykstant ar dirbant su eksvakarais jie galėjo pasiskaityti vien negatyvą apie lietuvius ir Lietuvą. Dar dr. Goebbels’as ir drg. Lenin’as žinojo “daug kartų pakartotas melas gali tapti tiesa”.

  11. Ieva Abraityte says

    2007.06.14 at 15:06

    mano nuomone, straipsnis it is pirsto lauztas – viena vienintele argumentacija tokiam skambiam straipsnio pavadinimui – viskas sukraunama ant liaunu nabages Veronikos peciu. Tikrai nemanau, kad tai esminis faktorius, itakojantis moksleiviu smurtavima pries save ir pries kitus.. Kada buvo parasyta “Paskenduole”? Ja skaite ir musu tevai, ir kai kuriu seneliai, taciau tuomet panasiu ideju ju mintyse neatsirasdavo.. siandien uztenka zvilgtelti i keleta TV laidu, ar net tuos pacius filmus vaikams.. ir kaltinti Veronikos nebelieka prasmes… atvirksciai, galetu ja dar karta kiekvienas paskaityti…

  12. Artūras Pučėta says

    2007.06.13 at 18:27

    Man patiko Jūsų rašinys. Tačiau, manau, Jūs kalbate toli gražu ne apie Veroniką. Vargšė mergaitė tegul lieka nuošalyje. Man jos mirtis atrodė tikrai nesuprantama – kas geriau įsigilino į kūrinį, tai pastebėjo, kad buvo ilgas kelias su visokiais milteliais ir kt. detalėmis.
    Taigi. Norėjau pažymėti ne Veroniką, o vieną Kauno mokyklos moksleivį, kuris pasikorė “dėl dvejetų”, dėl to, kad liko vasaros pataisų. Tai buvo baisi žinia. Bet kažkodėl visi akcentavo ne padėtį šeimoje, ne auklėjimą, ne kitus dalykus, kurie pastūmėjo vaiką, bet dvejetus. Juk Lietuvoj šimtai vaikų baigia trimestrą dvejetais, bet niekas nesižudo.
    Baisiausia buvo tai, kad žurnalistai palaikė tėvų poziciją – šie apimti nevilties ir šoko (savaime suprantama) kaltino mokyklą. Tuo tarpu mokykla elgėsi korektiškai nenorėdama smerkti tėvų. Pedagogai nekomentavo – nors tyla reiškė, kad jie neva kalti. Galiausiai išėjo taip, kad Švietimo sistema kalta, kad kariasi moksleiviai. Tėvai perkelia atsakomybę.
    Apskritai, sovietiniais metais įpozicionuota “mokykla išmokys ir mokytojai pasirūpins” (o tėvai tuo tarpu gali nuo ryto iki vakaro dirbti fabrike, grįžti pikti ir pavargę…) padarė labai daug blogo. Tas sovietinis požiūris, kad mane visą laiką kažkas turi vesti už rankos ir rodyti kelią, yra žlugdantis – išmoko kratytis atsakomybės.

  13. Artūras Pučėta says

    2007.06.13 at 18:29

    Aišku, žiniasklaidos sukeliamas Verterio efektas (kai perskaitę Gėtės romaną nusižudė krūva jaunuolių) – jau seniai mokslo įrodytas faktas. Pritariu Arūnui.

  14. Kristijonas Jakubsonas says

    2007.06.14 at 12:33

    Dėl problemų sprendimo, Linai, esate visiškai teisus. Ir ši tema ne ką mažiau aktuali kalbant apie mūsų žiniasklaida. Retai kada rasime straipsnį, kur būtų ne tik iškeliamas visas š…, bet ir pateikiami sprendimo būdai. Šioje vietoje mūsų mass media tikrai galėtų pasitempti.
    Iš kitos pusės, Veronika ne vienintelis personažas su kuriuo mokykloje susipažįsta vaikai, todėl “Paskenduolės” sureikšminimas gal kiek perdėtas. Tačiau įžvalgos taiklios.

  15. Linas Markevičius says

    2007.06.15 at 08:22

    Teisingas straipsnis, labai teisingas. Manau, Veronika čia buvo parinkta tik kaip pavyzdys, ji nėra taip labai sureikšminama. Galbūt Kurto Cobaino savižudybė paaugliams daro ir didesnę įtaką, bet tai jau atskira tema apie pop žvaigždes ir pop kultūrą, kuri „tinkamai“ pozicionuoja ne tik savižudybes, bet ir narkotikų, nikotino, alkoholio vartojimą ar net patį nusikalstamumą („Godfather“, „Blow“ ir kt.).

  16. Roy Dexter says

    2007.06.15 at 15:32

    Rašinėlis iš tiesų geras. Apskritai to meto tautiška literatūra, su kuria mus ir mūsų vaikus pažindina mokykla, su nedidelėmis išimtimis nuteikia niūriam gyvenimui. Ko vertos Bilūno, Žemaitės ir kitų tautinių klasikų istorijos.
    Nenorėčiau būti apkaltintas šventvagyte, tačiau nejučiom susimasčiau ir apie Romo Kalantos tragišką istoriją.

  17. Aistė Aleksiejunaite says

    2007.06.29 at 13:06

    Linas išsakė įdomią nuomonę – kad LT mokyklose, per lietuvių literatūros pamokas yra skatinamos savižudybės. Manau, kad mokyklos programos – tik vienas iš mažiau reikšmingų veiksnių, kurie paskatina žmogų savižudiškoms mirtims. Manau, visų pirma reiktų atkreipti dėmesį į šeimos vidų – jaunuolis Kaune nusižudė tikriausiai ne (vien) dėl to, kad jis baigė dvejetais ir kad jis buvo paliktas pataisoms vasarą. Manau, viso to pasekmės galėjo būti jam buvo nepakeliamos – tėvai, draugai, aplinka .. Ir paprieštarausiu nuomonei, kad žudosi tik drąsūs žmonės – kodėl jie drąsūs, jei neieškojo kito sprendimo, o matė tik 1 išeitį – smurtą prieš save?! Kodėl kartais sunku pripažinti save veiksmų pasekmes ir jas priimti iškėlus galvą? Taip, aš taip padariau – bet aš išsikapstysiu!
    Iš kitos pusės, ne kiekvienas sugebės pakelti ranką prieš save … Ir, vis dėl to, manau, drąsus žmogus pažvelgs likimui (ar kaip bepavadinsim paties žmogaus susikurtą situaciją) į akis, o ne užbaigs savo gyvenimą, nes to nesugebėjo…
    Kitas fundamentalus veiksnys – mass media ir jau anksčiau paminėtas Verterio efektas. Kai mūsų žiniasklaida nustos aukštinti, gailėtis ir linksniuoti savižudžius, tada ir Veronikos istorija nebebus tokia baisi … Apibendrinant, savižudybės yra skaudi tema LT. Kai mūsų visuomenė, vyriausybė į tai atkreips pakankamai dėmesio, tada bus pradėta svarstyti ir savižudybių prevencijos priemonių galimybė, kada nors jos bus net pradėtos taikyti.. Nesakau, kad nieko nėra daroma, tačiau, kaip matyti, pavienės iniciatyvos nepagydys visuomenės, nepakeis jos narių požiūrio į problemų sprendimo būdus.

  18. EB says

    2016.12.10 at 17:42

    Pasmerkimas, pasak psichologų, gali veikti kaip postūmis žudytis. Straipsnio autoriui reikėtų pasiskaityti apie krizių prevenciją ir pastudijuoti klinikinę psichologiją, o ne į viešąją erdvę paleisti neadekvačias kūrinių “interpretacijas”.

  19. Linas Šimonis says

    2017.02.03 at 14:35

    Jei prisistatytumėte savo vardu ir pavarde, galėtume padiskutuoti. Kol kas matau tik numestą neteisingai pritaikytą frazę ir baimę būti išjuoktai (-tam?) dėl nemokšiškumo ir situacijos nesuvokimo. Prisistatykite, įrodykite savo tapatybę ir diskutuojam!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Linas Šimonis
Lino Šimonio nuotrauka viešam naudojimui.

Vadovo konsultavimas

  • Vadovo konsultavimas
  • Strateginės sesijos moderavimas

Mokymai ir konferencijos

  • Marketingo strategijos paskaita

Atsiliepimai

Tikėkimės, kad bendradarbiavimas nenutrūks

Labai džiaugiuosi su Jumis susipažinusi ir dar kartą ačiū už šaunų seminarą. Svarbiausia, kad Jūs mokate įkvėpti.

Natalija Pauliukienė, KTU PI Vadybos mokymo centras

Gaila, kad per vėlai pradėjome dirbti su Linu Šimoniu

Gaila, kad per vėlai pradėjome dirbti su Linu Šimoniu. Kol dirbome patys, uždirbome žymiai mažiau, negu būtume uždirbę su jo pagalba. Norime pelnytai pagirti Liną už sugebėjimą įsigilinti ir suvokti įmonės problemas, už tinkamą veiksmų planą bei pateiktą aiškią veiklos strategiją. Lino konsultacijos mūsų įmonei padėjo stiprų pamatą, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, paskatino tobulėti tiek asmeniškai, tiek visą įmonę.

Darius Igaris, Geralda Decor direktorius

Lino konsultacijos – tai marketingo aukštasis pilotažas.

Reikėjo pusės metų, kad priprastume vieni prie kitų, kad „apšlifuotume aštrius kampus“. Tik dirbdamas su Linu Šimoniu supratau, kiek įmonei reiškia rinkodara, o dar labiau įsikaliau į galvą, kiek ji svarbi gamybinės įmonės vadovui. Kad tai kasdienis nepaliaujamas darbas, toks pat kaip gamyba, tik daug daug svarbesnis. Šio bendro darbo privalumas - kad galime bet kuriuo metu tartis ir gauti kvalifikuotą konsultaciją. O Lino konsultacijos, marketingo pritaikymas prie įmonės specifikos - tai marketingo aukštasis pilotažas.

Valentinas Navikauskas, UAB Tūta valdybos pirmininkas

Nepriimame jokių svarbesnių strateginių sprendimų prieš tai nepasikonsultavę su Linu Šimoniu

Tuo viskas pasakyta.

Aidas Kaubrys, Office Guru direktorius

Skatina verslo plėtrą

Konsultacijos ir nuolatinė Jūsų pagalba naudinga ne tik dabar, bet ir skatina galvoti apie verslo plėtrą.

Gintautas Igaris, Geralda direktorius

Vykdant priimtus strateginius sprendimus nedelsiant, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Konsultuojuosi pas Liną Šimonį jau ne pirmus metus. Iš pradžių tai atrodė kiek neįprasta, ir reikėjo laiko įvertinti gautą informaciją. Tačiau dabar galiu drąsiai teigti, kad vykdant priimtus strateginius sprendimus nedelsiant, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Aidas Vaičiulis, Vaičiulis human resources consulting direktorius

Naudinga Lino patirtis ieškant strateginių pranašumų

Dirbant su Linu pavyko atrasti nemažai naujų įžvalgų - tarsi požiūrį iš šalies į savo produkto problematiką, o ypač naudinga buvo Lino  patirtis ieškant strateginių pranašumų - t.y., gryninant produkto pozicionavimą.

Sigitas Stasevičius, Ogmios centras direktorius

Straipsniai

  • Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

    Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

  • Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

    Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

  • Bankų marketingo problemos

    Bankų marketingo problemos

  • Propagandos karai Lietuvoje: Rusija prieš demokratiją

    Propagandos karai Lietuvoje: Rusija prieš demokratiją

  • Lietuviai – lojalūs pirkėjai

    Lietuviai – lojalūs pirkėjai

Žiniasklaidoje

  • 15min.lt: Dėvėtas prekes Lietuvoje perkam brangiau, nei naujas užsienyje: patys kalti, sako ekspertai

    2020.11.18
  • Delfi.lt: Užsienyje drabužius išparduoda už centus, o lietuviams – špyga? Paaiškino, kodėl neturime grandiozinių nuolaidų

    2020.10.14
  • LRT.lt: Nustebino „Sugamour“ kainos Vilniuje: už tą patį patiekalą sumokėjo beveik dvigubai daugiau nei Kaune

    2020.07.01
  • Delfi.lt: Įvertino į Lietuvą žengusį naują rusišką prekybos tinklą: visiems vietos po saule neužteks

    2020.06.17
  • Delfi.lt: Pardavėjo profesija išgyvena „aukso amžių“: į parduotuves einame ne prekių, o dėmesio

    2020.03.10

Konferencijos ir seminarai

  • Marketingo strategijos pagrindai ir praktika – verslumo mokymai Marijampolės kolegijoje

    Marketingo strategijos pagrindai ir praktika – verslumo mokymai Marijampolės kolegijoje

    2019.04.09

Populiariausi straipsniai

EZ Fat Footer #1

This is Dynamik Widget Area. You can add content to this area by going to Appearance > Widgets in your WordPress Dashboard and adding new widgets to this area.

  • Marketingo strategijos paskaita

RSS LinasSimonis.com

Paieška svetainėje

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

© 1999–2025 Linas Šimonis
Terminalo g. 3, Kauno LEZ, LT-54469 Kaunas
Kopijuoti ir platinti be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama. Cituojant, nuoroda į www.LinasSimonis.lt būtina.

Pilnam funkcionalumo užtikrinimui, svetainėje naudojami "cookies". Prašau, leiskite juos. Sutinku Atmesti Privatumo politika
Privacy & Cookies Policy

Privacy Overview

This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary
Always Enabled
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
Non-necessary
Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
SAVE & ACCEPT