Linas Šimonis

Vadovams ir savininkams: marketingo strategijos konsultacijos.

  • Straipsniai
  • Žiniasklaidoje
  • Konferencijų organizatoriams
  • Žiniasklaidai
  • Kontaktai

lrytas.lt: Bankų durys klientams – privertos, bet neužtrenktos

2009.01.26 Martynas Čerkauskas, lrytas.lt.

Ar kada teko įsigyti batus su maksimalia vitrinoje nurodyta nuolaida? O pasiskolinti pinigų geriausiomis sąlygomis, kurias skelbia bankas? Viešai skelbiamos paskolų palūkanos neretai skiriasi nuo tų, kurias gauna konkretus klientas, nuėjęs į banką.

„Lietuvos rytas“ tuo įsitikino atlikęs eksperimentą. Klientu apsimetęs žurnalistas apsilankė bankuose prašydamas būsto ir vartojamosios paskolos.

Dėl paskolos sąlygų teirautasi ir banko informacijos telefonais.

Be to, tuo pat metu žurnalistas jau oficialiai kreipėsi į banko atstovus spaudai, kad šie atsakytų, kokios dabar yra paskolų sąlygos. Visais trimis atvejais atsakymai dažniausiai būdavo skirtingi.

Palūkanos – nenuspėjamos

Pavyzdžiui, SEB bankas atsakyme „Lietuvos rytui“ nurodė, kad vartojamųjų kreditų palūkanos litais prasideda nuo 17,4 proc., o eurais – nuo 7,4 proc.

Paskambinęs SEB banko klientų aptarnavimo telefonu išgirdau visai kitokius skaičius. Palūkanos litais pradedamos skaičiuoti nuo 18,4 proc., o eurais – nuo 8,4 proc.

Pagrindinėje banko būstinėje esančiame klientų aptarnavimo padalinyje paskolos pasirodė dar 1 proc. punktu didesnės.

„Paskola – ne duona, kuri guli parduotuvėje. Klientai skirstomi į tris rizikos lygmenis. Banko darbuotojas, įvertinęs riziką, pasako tikslią paskolos kainą.

Juo daugiau darbuotojas žino, tuo lengviau apskaičiuoti palūkanas“, – aiškino SEB banko komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė.

Taip pat skiriasi „Swedbank“ palūkanos. Telefonu vadybininkai nurodė 2-4 proc. punkto mažesnes palūkanas negu nuėjus į banką. Ten vartojamosios paskolos palūkanos litais pradedamos skaičiuoti nuo 14,9 proc., o eurais – nuo 13,9 proc.

Priminė nuolaidas batams

Panašiai žmonės viliojami ir skolintis būstui. Bankai oficialiai nurodo, kad prie tarpbankinių palūkanų litais VILIBOR ar eurais EURIBOR pridedama pelno marža prasideda nuo 2-2,5 proc.

Tačiau nuvykus į banką dažnokai tenka išgirsti visai kitus skaičius. Pavyzdžiui, „Danske“ bankas klientu prisistačiusiam žurnalistui pasiūlė 5-5,5 proc. maržą už būsto paskolą litais.

Rinkodaros specialistas, bendrovės „Šimonis marketing“ vadovas Linas Šimonis sako, kad pastaruoju metu bankų veiksmai labai panašūs į batų ir drabužių parduotuvėse vykstančias nuolaidų akcijas.

Prekybininkai vitrinose nurodo didžiausias nuolaidas, tačiau labiausiai sumažinamos tik kelių prekių kainos.

„Negali bankų apkaltinti, kad jie klaidina klientus. Bankai dažniausiai nurodo mažiausias palūkanas“, – aiškino L.Šimonis.

Tokiu būdu bandoma privilioti skolintis galvojančius klientus. Tuo atveju, jei banke dirba geri pardavimo specialistai, jie vėliau sugebės įtikinti žmones pasiskolinti ir brangiau.

Naujokus vertina įtariai

Eksperimento metu iš bankų bandžiau gauti būsto paskolą.

Bankų darbuotojams pristačiau planą pirkti 300 tūkst. litų kainuojantį butą septynerių metų senumo name. 30 metų norėjau pasiskolinti 240 tūkst. litų. Tariamos trijų asmenų šeimos mėnesio pajamos esą siekia 5500 litų.

Anksčiau bankininkai palankias sąlygas žadėdavo net ir naujiems klientams. Tuo tarpu dabar išgirdę, kad jų banke neturiu net sąskaitos, kai kurie vadybininkai pradėdavo dūsauti.Susidarė įspūdis, kad vertindami mano galimybę skolintis jie jautėsi atliekantys beprasmį darbą.

„Danske“ banko darbuotoja iškart leido suprasti, kad galimybės pasiskolinti neturiu.

Paskambinus telefonu ir paprašius užregistruoti į konsultaciją pas būsto paskolų vadybininką, ji ėmė abejoti, ar man verta ateiti, nes būsto paskolos naujiems klientams esą neišduodamos. Ją galėčiau gauti tik po trijų mėnesių.

Vis dėlto įsiprašius susitikti su banko darbuotoju mane aptarnavęs vadybininkas kolegės žodžius mėgino neigti.

Padeda kitiems skolininkams

„Swedbank“ vadybininkas pripažino, kad mano pajamos gana didelės, kad gaučiau paskolą, bet tikimybė sulaukti teigiamo atsakymo siekia tik 50 proc.

„Jūsų pajamos dar nieko nereiškia. Pastaruoju metu buvo atvejų, kai bankas atsakydavo neigiamai per mėnesį uždirbantiems net 20 tūkst. litų“, – teigė „Swedbank“ darbuotojas.

Šis bankas pirmenybę dabar teikia perkantiems naujus butus, kuriuos statė iš „Swedbank“ paskolas paėmusios kompanijos. Tokiems klientams taikomos palankesnės sąlygos.

„Pavyzdžiui, „Ranga IV“ pas mus yra paėmusi paskolą. Jei ji bankrutuotų, liktų daugybė butų, kuriais reikėtų rūpintis. Todėl bankui būtų geriau, jei žmonės kuo greičiau išpirktų jau pastatytus butus“, – atvirai kalbėjo „Swedbank“ atstovas.

Rekomendavo kitą banką

Savo maržą „Swedbank“ pastaruoju metu sumažino vos ne per pusę. Tačiau ji vis tiek yra viena didžiausių Lietuvoje ir siekia apie 4 proc.

„Kai kurie kiti bankai taiko mažesnes maržas, bijo atsisakyti suteikti paskolą. Esą žmogus tada gali įtarti, kad bankas turi problemų. O mums geriau apsidrausti ir neskolinti žmogui, kuris po kelių mėnesių gali tapti bedarbiu“, – pripažino „Swedbank“ darbuotojas.

Tuo tarpu gauti paskolą būstui „Snore“ gal pavyktų, bet palūkanos būtų didesnės nei kitur.

Perkant naują būstą „Snoras“, kaip ir „Swedbank“, gali paskolinti iki 70 proc. būsto vertės.

Jei butas senesnis nei penkeri metai, „Snoras“ gali paskolinti tik pusę reikiamos sumos.

„Snoro“ atstovė apskaičiavo, kad skolinantis litais palūkanos sieks apie 13 proc. Ne ką geresnė ir paskolų eurais kaina.

„Nėra ko norėti – pas mus vien indėlių eurais palūkanos siekia 8 proc. Jeigu norite skolintis pigiau, kreipkitės į banką, kuriame indėlių palūkanos mažiausios“, – patarė vadybininkė.

Pigiau – pas antstolius

Banko „DnB Nord“ vadybininkė tvirtino, kad, nepaisant finansų krizės, pastaruoju metu norinčių imti būsto paskolas padaugėjo.

„Kainos jau nukrito, todėl žmonės vėl pradėjo pirkti butus. Tai kaip investicija. Aš taip pat ruošiuosi investuoti, tačiau laukiu pavasario, kai būsto kainos dar labiau sumažės“, – atviravo banko darbuotoja.

Ji patarė, kad turint grynųjų butą apsimoka pirkti iš antstolių, kurie parduoda paskolų neišgalinčių grąžinti žmonių būstus.

„DnB Nord“ atstovė pripažino, kad dalis klientų bijo galimo lito devalvavimo, tad vis dar nori skolintis litais. Jų negąsdina kone dvigubai didesnės įmokos.

Pavyzdžiui, pasiskolinus 240 tūkst. litų sumą eurais per mėnesį bankui reikėtų mokėti apie 1400 litų, tuo tarpu skolinantis nacionaline valiuta – apie 2600 litų.

Statybininkų nepageidauja

Paskolinti 240 tūkst. litų greičiausiai būtų sutikę SEB, „Nordea“ bei „Danske“ bankai.

„Jūs turite 50 tūkstančių litų grynaisiais. Tokie klientai dabar – aukso vertės. Tikrai nematau, dėl ko turėtume jums neskolinti“, – tvirtino SEB vadybininkė.

Bankų atstovai žadėjo, kad pagerėjus padėčiai finansų rinkose būtų sumažinta ir banko marža. Taigi ateityje palūkanos galėtų sumažėti.

Stebėjausi, kodėl nė viename banke manęs nepaklausė, kur aš dirbu. Tiesa, kai kurie vadybininkai užsiminė, kad dirbančių statybų ar transporto sektoriuje klientų galimybės pasiskolinti – menkesnės.

„Mes vertiname dabartinę situaciją. Ar jūs neteksite darbo po kelių mėnesių ar metų, prognozuoti neįmanoma“, – tikino SEB darbuotoja.

Kainos vis dar krinta

„Danske“ banko vadybininkas mane apipylė istorijomis, kaip jo klientai sėkmingų derybų metu sugebėdavo sumažinti pradinę būsto kainą keliasdešimčia tūkstančių litų.

Esą vienas žmogus Pilaitėje 60 kv. m. ploto butą nusipirko už 260 tūkst. litų, nors dar prieš kelis mėnesius jis kainavo 100 tūkst. litų brangiau.

Skolinantis eurais „Danske“ banko marža siekia maždaug pustrečio procento, o litais gali būti ir dvigubai didesnė. Mano klausimas, kodėl bankas nepasitiki litu, vadybininkui sukėlė šypseną. Palūkanos esą skiriasi dėl to, kad litų paklausa yra didesnė, o bankui lengviau pasiskolinti eurų.

Apkarpė paskolų ribas

Pabendravus su banko vadybininkais susidarė įspūdis, kad bankai šiek tiek atleido neseniai suveržtus būsto paskolų varžtus.

Tačiau nuomonė apie paskolas pasikeitė, kai paprašiau 30-40 tūkst. litų vartojamosios paskolos.

Dalis bankų maksimalų paskolos dydį pastebimai sumažino, sugriežtino sąlygas.

Bent pusėje aplankytų bankų sužinojau, kad norint pasiskolinti daugiau kaip 20 tūkst. litų reikia įkeisti dalį turto, susirasti laiduotoją. Kiti dar reikalauja draustis gyvybę.

40 tūkst. litų be laiduotojo ar turto įkeitimo man sutiko paskolinti tik SEB, „Swedbank“ – 30 tūkst. Litų.

„Snore“ vadybininkė paaiškino, kad prasidėjus krizei maksimali vartojamojo kredito suma sumažinta iki 20 tūkst. Litų.

Jei eksperimentą būčiau pradėjęs „Parex“ banke, noras skolintis greičiausiai būtų tuoj pat išgaravęs.

„Mes galime paskolinti ne daugiau kaip 15 tūkst. litų. Tačiau įvertinus jūsų pajamas ši suma gali būti ir mažesnė“, – pareiškė „Parex“ banko darbuotoja. Mažiau kaip 10 tūkst. litų bankas skolina už 22 proc. Palūkanas.

Ūkio banke be turto įkeitimo arba laiduotojo galima pasiskolinti ne daugiau kaip 10 tūkst. litų. Anksčiau ši suma buvo dvigubai didesnė.

Mažėja noras skolintis

Lietuvos banko duomenimis, paskolas imančių žmonių Lietuvoje mažėja jau kelintą mėnesį iš eilės.

* Per praėjusių metų lapkritį paimta vos 69 mln. litų naujų vartojamųjų paskolų – beveik 2,5 karto mažiau nei 2007 m. tuo pat metu.

* Būstui įsigyti praėjusių metų lapkritį žmonės pasiskolino 364 mln. litų, 2007 metų lapkritį – 864 mln. litų.

* Vidutinės paskolos dydis taip pat mažėja.

* „DnB Nord“ duomenimis, vidutinė būsto paskola per metus sumažėjo nuo 207 tūkst. iki 195 tūkst. litų, vartojamoji paskola – nuo 27 tūkst. iki 11 tūkst. litų.

* SEB vidutinė būsto paskola praėjusį gruodį siekė 182 tūkst. litų, prieš metus – 219 tūkst. litų. Tuo tarpu vidutinė vartojamoji paskola sumažėjo nuo 14 iki 10 tūkst. litų.

Ačiū iš anksto, kad dalinatės su savo draugais Facebook'e:

Skaitytojai, perskaitę šį straipsnį, po to dažniausiai skaitydavo:
  • 15min.lt: Kovą su „Audi“ dėl prekinio ženklo pralaimėjęs „Audimas“ sako ieškantis išeičių

Linas Šimonis | 2009.01.26.

Linas Šimonis

Vadovo konsultavimas

  • Vadovo konsultavimas
  • Strateginės sesijos moderavimas

Mokymai ir konferencijos

  • Marketingo strategijos paskaita

Atsiliepimai

Naudinga Lino patirtis ieškant strateginių pranašumų

Dirbant su Linu pavyko atrasti nemažai naujų įžvalgų - tarsi požiūrį iš šalies į savo produkto problematiką, o ypač naudinga buvo Lino  patirtis ieškant strateginių pranašumų - t.y., gryninant produkto pozicionavimą.

Sigitas Stasevičius, Ogmios centras direktorius

Vykdant priimtus strateginius sprendimus nedelsiant, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Konsultuojuosi pas Liną Šimonį jau ne pirmus metus. Iš pradžių tai atrodė kiek neįprasta, ir reikėjo laiko įvertinti gautą informaciją. Tačiau dabar galiu drąsiai teigti, kad vykdant priimtus strateginius sprendimus nedelsiant, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Aidas Vaičiulis, Vaičiulis human resources consulting direktorius

Skatina verslo plėtrą

Konsultacijos ir nuolatinė Jūsų pagalba naudinga ne tik dabar, bet ir skatina galvoti apie verslo plėtrą.

Gintautas Igaris, Geralda direktorius

Nepriimame jokių svarbesnių strateginių sprendimų prieš tai nepasikonsultavę su Linu Šimoniu

Tuo viskas pasakyta.

Aidas Kaubrys, Office Guru direktorius

Lino konsultacijos – tai marketingo aukštasis pilotažas.

Reikėjo pusės metų, kad priprastume vieni prie kitų, kad „apšlifuotume aštrius kampus“. Tik dirbdamas su Linu Šimoniu supratau, kiek įmonei reiškia rinkodara, o dar labiau įsikaliau į galvą, kiek ji svarbi gamybinės įmonės vadovui. Kad tai kasdienis nepaliaujamas darbas, toks pat kaip gamyba, tik daug daug svarbesnis. Šio bendro darbo privalumas - kad galime bet kuriuo metu tartis ir gauti kvalifikuotą konsultaciją. O Lino konsultacijos, marketingo pritaikymas prie įmonės specifikos - tai marketingo aukštasis pilotažas.

Valentinas Navikauskas, UAB Tūta valdybos pirmininkas

Gaila, kad per vėlai pradėjome dirbti su Linu Šimoniu

Gaila, kad per vėlai pradėjome dirbti su Linu Šimoniu. Kol dirbome patys, uždirbome žymiai mažiau, negu būtume uždirbę su jo pagalba. Norime pelnytai pagirti Liną už sugebėjimą įsigilinti ir suvokti įmonės problemas, už tinkamą veiksmų planą bei pateiktą aiškią veiklos strategiją. Lino konsultacijos mūsų įmonei padėjo stiprų pamatą, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, paskatino tobulėti tiek asmeniškai, tiek visą įmonę.

Darius Igaris, Geralda Decor direktorius

Tikėkimės, kad bendradarbiavimas nenutrūks

Labai džiaugiuosi su Jumis susipažinusi ir dar kartą ačiū už šaunų seminarą. Svarbiausia, kad Jūs mokate įkvėpti.

Natalija Pauliukienė, KTU PI Vadybos mokymo centras

Straipsniai

  • Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

    Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

  • Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

    Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

  • Bankų marketingo problemos

    Bankų marketingo problemos

  • Propagandos karai Lietuvoje: Rusija prieš demokratiją

    Propagandos karai Lietuvoje: Rusija prieš demokratiją

  • Lietuviai – lojalūs pirkėjai

    Lietuviai – lojalūs pirkėjai

Žiniasklaidoje

  • 15min.lt: Dėvėtas prekes Lietuvoje perkam brangiau, nei naujas užsienyje: patys kalti, sako ekspertai

    2020.11.18
  • Delfi.lt: Užsienyje drabužius išparduoda už centus, o lietuviams – špyga? Paaiškino, kodėl neturime grandiozinių nuolaidų

    2020.10.14
  • LRT.lt: Nustebino „Sugamour“ kainos Vilniuje: už tą patį patiekalą sumokėjo beveik dvigubai daugiau nei Kaune

    2020.07.01
  • Delfi.lt: Įvertino į Lietuvą žengusį naują rusišką prekybos tinklą: visiems vietos po saule neužteks

    2020.06.17
  • Delfi.lt: Pardavėjo profesija išgyvena „aukso amžių“: į parduotuves einame ne prekių, o dėmesio

    2020.03.10

Konferencijos ir seminarai

  • Marketingo strategijos pagrindai ir praktika – verslumo mokymai Marijampolės kolegijoje

    Marketingo strategijos pagrindai ir praktika – verslumo mokymai Marijampolės kolegijoje

    2019.04.09

Populiariausi straipsniai

  • Vadovo konsultavimas
  • Strateginės sesijos moderavimas
  • Marketingo strategijos paskaita

RSS LinasSimonis.com

Paieška svetainėje

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

© 1999–2023 Linas Šimonis
Terminalo g. 3, Kauno LEZ, LT-54469 Kaunas
Kopijuoti ir platinti be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama. Cituojant, nuoroda į www.LinasSimonis.lt būtina.

Pilnam funkcionalumo užtikrinimui, svetainėje naudojami "cookies". Prašau, leiskite juos. Sutinku Atmesti Privatumo politika
Privacy & Cookies Policy

Privacy Overview

This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary
Always Enabled

Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.

Non-necessary

Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.

SAVE & ACCEPT