Linas Šimonis

Vadovams ir savininkams: marketingo strategijos konsultacijos.

  • Straipsniai
  • Žiniasklaidoje
  • Konferencijų organizatoriams
  • Žiniasklaidai
  • Kontaktai

lrytas.lt: Varguoliai žino, kaip pasireklamuoti pigiau

2014.05.17 Gediminas Gasiulis, lrytas.lt

Interneto reklamą galima išjungti, televizijos – prasukti ar užtildyti, laikraščio skelbimus – ignoruoti, tačiau yra vienas kur kas labiau erzinantis ir dažnam ramybės neduodantis reklamos būdas. Vieni jį vadina nepageidaujamais el. laiškais, kiti – brukalais ar šlamštlaiškiais, bet esmė lieka ta pati: tai yra pašto šiukšlės.

Ko gero, visi, kas turi el. paštą, jau žino, kaip įsigyti viagros, pasididinti vienas kūno dalis, o kitas – susimažinti, investuoti pinigus. Kažkas gal net su princu iš Afrikos susipažino.

Vieša paslaptis, kad šiuo būdu reklamuojasi ne tik abejotinos reputacijos užsienio įstaigos, bet ir lietuviškos bendrovės. Brukalas yra santykinai nebrangus, todėl labai populiarus tarp mažesnių įmonių, kurios neišgali reklamos žiniasklaidoje.

„Tokios įmonės apie verslo etiką ar reputaciją nė nebuvo susimąsčiusios. Dažnai tai „kopijuoti“ versliukai, bandantys išnaudoti vienokią ar kitokią interneto komercijos madą – grupinius pirkimus, nuolaidų medžioklę ir pan. Retas atvejis, kuomet brukalas atkeliauja iš bendrovės, kuri savo svetainėje turi išdidų skyrelį „socialinė atsakomybė“ ar „įmonės vizija“. Tokios bendrovės, ypač užsienio ar mišraus kapitalo, planus kuria dešimtmečiams ir savo vardą saugo. Tačiau galima kartais nelauktą laišką gauti ir iš jų“, – pastebi technologijų ekspertas, lektorius Džiugas Paršonis.

Įstatymai – nė motais

Šlamštlaiškiai platinami pasinaudojant tokias paslaugas teikiančių bendrovių paslaugomis arba įsigijus el. pašto adresų sąrašus, surinktus „šukuojant“ interneto svetaines. Į juos gali papulti, pavyzdžiui, viešai internete skelbiami gydytojų, įmonių vadovų, vadybininkų ir kitų darbuotojų el. pašto adresai.

Šlamštlaiškius platinančios ar tokius sąrašus pardavinėjančios bendrovės beveik niekada nėra registruotos kaip asmeninių duomenų tvarkytojos. D.Paršonis tai vadina „pilkąja“, jei ne „juodąja“, lietuviško verslo internete puse.

„Kalta ganėtinai laisva „sutikimo gauti informaciją“ interpretacija. Kiek man žinoma, tik bankai prašo rašytinio ir pasirašyto sutikimo gauti informaciją el. paštu. Ryšio bendrovėms, kabelinių TV operatoriams ir daugybei prekybos bendrovių, atrodo, pakanka, kad esi jų klientas. Kai kurios jų gudrauja automatiškai pažymėdamos „noriu gauti naujienlaiškį“ elektroninėje pirkinių formoje – jei paskubėsi ir neatkreipsi dėmesio, sutikimą būsi davęs, – teigė pašnekovas. – Ne vienos bendrovės rinkodaros specialistai net nežino, kad adresynų naudojimas brukalui yra neteisėtas ir baustinas. Jei kas jiems primena, kad reklaminius laiškus galima siųsti tik gavus raštišką ir pasirašytą adresato sutikimą, rinkodaros „specialistai“ tik gūžčioja pečiais, o kartais ir nusijuokia.“

Nustebino universiteto brukalai

Rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis pastebi, kad reklaminius šlamštlaiškius primenančių pranešimų galima sulaukti ne tik iš įvairių kompanijų, bet ir mokslo įstaigų. Jis teigia jau keletą mėnesių gaunantis tokių laiškų iš ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto.

„Viskas prasidėjo nuo ISM rektoriaus vardu pasirašyto laiško, kviečiančio į susitikimą su strateginiu investuotoju. Tipiškas spamas, paslepiant adresatus ir kreipiantis „gerbiami kolegos“. Atsakiau, kad suklydo. Turėjau naivios vilties, kad nepatyrusi sekretorė tiesiog nevykusiai gavėjų adresus surašė. Jokios reakcijos. ISM rektorius nesinaudoja savo elektroniniu paštu?“ – stebėjosi L.Šimonis.

Vėliau jis sulaukė dar kelių nepageidaujamų laiškų. Rinkodaros specialistą stebina tai, kad laiškai siunčiami negavus sutikimo. „Registravęsis tikrai nesu. Manau, kad tiesiog nusipirko kokią nors duomenų bazę ir visiems siuntinėja. Be to, brukalai ateina itin keistu el. pašto adresu, kuris, jei kažkada ir trumpai egzistavo, tai jau kokius 7 ar daugiau metų tikrai neveikiantis ir nepublikuojamas. Tad duomenų bazė pas juos labai sena“, – svarstė L.Šimonis.

Jo nuomone, tokie veiksmai mokslo įstaigai garbės nedaro. Ypač tokiai, kuri ugdo būsimus vadybos specialistus. „Kodėl studentai vadovavimo ir ekonomikos studijoms turėtų rinktis universitetą, kuris pats nesugeba vadovauti savo marketingui?“ – retoriškai klausė jis.

Siunčia tik užsiregistravusiems

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atstovai tikina laiškus apie būsimus renginius, naujienas ir panašią informaciją el. paštu siunčiantys tik tiems, kas jau yra dalyvavę jų renginiuose ir užsiregistravo informacijai gauti.

„Kviesti universiteto studentus, partnerius į atvirus renginius universitete pradėjome nuo pirmųjų universiteto veiklos metų. Tik vėliau asmenų, pageidaujančių gauti informaciją apie ISM renginius, auditorija išsiplėtė. Dažniausiai tokio pobūdžio informaciją pageidauja gauti asmenys, jau dalyvavę ISM renginiuose ir įsitikinę jų kokybe bei aktualumu“, – teigė ISM vyr. komunikacijos vadybininkė Kornelija Kunigonytė.

Anot jos, informacija yra atrenkama atsižvelgiant į renginių temas ir dalyvių interesus, todėl skirtingus kvietimus gauna ne visi užsiregistravę asmenys. „Organizuojame renginius skirtingoms auditorijoms, tad suinteresuotų asmenų būna nuo kelių dešimčių (sesijos vadovams) iki kelių šimtų (vienintelė Lietuvoje Nobelio premijos laureato Roberto Shillerio paskaita)“, – sakė K.Kunigonytė.

ISM atstovė pridūrė, kad laiškus gaunantys žmonės gali nesunkiai jų atsisakyti – tereikia informuoti universitetą. Bet tokių prašymų sulaukiama retai.

Šiukšlių mažėja

Brukalų srautus stebinti kompiuterinio saugumo kompanija „Kaspersky Lab“ nurodo, kad pastaraisiais metais jų kiekis mažėja. Pernai brukalai sudarė apie 69,6 proc. viso el. laiškų srauto – 2,5 proc. mažiau nei 2012-aisiais.

„Tai galima paaiškinti tuo, kad šiuolaikiniai šlamštalaiškių filtrai blokuoja virš 99 proc. nepageidaujamų pranešimų. Taip, įvairios teisėtos reklamos internete atsiranda vis daugiau, o jos kaina, atsižvelgiant į atsiliepimų skaičių, mažėja. Dėl to užsakovai, reklamuojantys teisėtas prekes, migruoja į „baltąjį“ ekonomikos segmentą. Tačiau nereikia pamiršti, kad pagrindinė šlamštalaiškių dalis – tai kontraversiškų prekių reklama, apgavystės ir kenkėjiški laiškai, kurių reklama dėl jos neteisėtumo negali migruoti į teisėtas platformas. Todėl šlamštalaiškių dalis liks pakankamai didelė pašto sraute“, – portalui Lrytas.lt sakė „Kaspersky Lab“ turinio analitikų skyriaus vadovė Darja Gudkova.

Ji pastebėjo, kad iš Lietuvos siunčiamų šlamštlaiškių skaičius yra gana menkas – pernai jis sudarė vos 0,09 proc. viso pasaulio šlamštlaiškių. Brukalus platinančių šalių sąraše Lietuva atsidūrė 52-oje vietoje. Didžiausia iš Lietuvos siunčiamų šlamštalaiškių dalis siunčiama regiono viduje – Rytų Europos šalyse.

„Šlamštlaiškių sraute lieka vis mažiau paprastos smulkaus ir vidutinio verslo reklamos. Labiausiai tokie brukalai būdingi šalims, turinčioms silpną teisinę bazę šioje srityje (pavyzdžiui, Rusijoje). Aišku, tokia įkyri, nepageidaujama reklama gadina bendrovių reputaciją. Tačiau šlamštlaiškių problema kompleksinė. Tam, kad bendrovės pereitų prie teisėtos pageidaujamos ir užsakomos reklamos, turi būti keli komponentai: techninės brukalų blokavimo priemonės, stipri teisinė bazė, vartotojų etikos mokymo sistema internete ir šlamštlaiškiams alternatyvios nebrangios priemonės internete“, – teigė D.Gudkova.

D.Paršonis mano, kad brukalų platintojus Lietuvoje būtų galima sudrausminti ir kitu būdu: „Kad ir kaip apmaudu būtų, veikiausiai, be garsios parodomosios bylos duomenų bazių pardavėjams ir brukalo platintojams niekas nepasikeis. Nesinori, kad teisėsauga imtų aktyviai reguliuoti internetą, bet jei nerasime kito būdo sudrausminti šiukšlintojus?..“

Ačiū iš anksto, kad dalinatės su savo draugais Facebook'e:

Linas Šimonis | 2014.05.18.

Linas Šimonis
Lino Šimonio nuotrauka viešam naudojimui.

Vadovo konsultavimas

  • Vadovo konsultavimas
  • Strateginės sesijos moderavimas

Mokymai ir konferencijos

  • Marketingo strategijos paskaita

Atsiliepimai

Tikėkimės, kad bendradarbiavimas nenutrūks

Labai džiaugiuosi su Jumis susipažinusi ir dar kartą ačiū už šaunų seminarą. Svarbiausia, kad Jūs mokate įkvėpti.

Natalija Pauliukienė, KTU PI Vadybos mokymo centras

Gaila, kad per vėlai pradėjome dirbti su Linu Šimoniu

Gaila, kad per vėlai pradėjome dirbti su Linu Šimoniu. Kol dirbome patys, uždirbome žymiai mažiau, negu būtume uždirbę su jo pagalba. Norime pelnytai pagirti Liną už sugebėjimą įsigilinti ir suvokti įmonės problemas, už tinkamą veiksmų planą bei pateiktą aiškią veiklos strategiją. Lino konsultacijos mūsų įmonei padėjo stiprų pamatą, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, paskatino tobulėti tiek asmeniškai, tiek visą įmonę.

Darius Igaris, Geralda Decor direktorius

Lino konsultacijos – tai marketingo aukštasis pilotažas.

Reikėjo pusės metų, kad priprastume vieni prie kitų, kad „apšlifuotume aštrius kampus“. Tik dirbdamas su Linu Šimoniu supratau, kiek įmonei reiškia rinkodara, o dar labiau įsikaliau į galvą, kiek ji svarbi gamybinės įmonės vadovui. Kad tai kasdienis nepaliaujamas darbas, toks pat kaip gamyba, tik daug daug svarbesnis. Šio bendro darbo privalumas - kad galime bet kuriuo metu tartis ir gauti kvalifikuotą konsultaciją. O Lino konsultacijos, marketingo pritaikymas prie įmonės specifikos - tai marketingo aukštasis pilotažas.

Valentinas Navikauskas, UAB Tūta valdybos pirmininkas

Nepriimame jokių svarbesnių strateginių sprendimų prieš tai nepasikonsultavę su Linu Šimoniu

Tuo viskas pasakyta.

Aidas Kaubrys, Office Guru direktorius

Skatina verslo plėtrą

Konsultacijos ir nuolatinė Jūsų pagalba naudinga ne tik dabar, bet ir skatina galvoti apie verslo plėtrą.

Gintautas Igaris, Geralda direktorius

Vykdant priimtus strateginius sprendimus nedelsiant, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Konsultuojuosi pas Liną Šimonį jau ne pirmus metus. Iš pradžių tai atrodė kiek neįprasta, ir reikėjo laiko įvertinti gautą informaciją. Tačiau dabar galiu drąsiai teigti, kad vykdant priimtus strateginius sprendimus nedelsiant, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų.

Aidas Vaičiulis, Vaičiulis human resources consulting direktorius

Naudinga Lino patirtis ieškant strateginių pranašumų

Dirbant su Linu pavyko atrasti nemažai naujų įžvalgų - tarsi požiūrį iš šalies į savo produkto problematiką, o ypač naudinga buvo Lino  patirtis ieškant strateginių pranašumų - t.y., gryninant produkto pozicionavimą.

Sigitas Stasevičius, Ogmios centras direktorius

Straipsniai

  • Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

    Valstybės marketingas: kokį paminklą statyti Lukiškių aikštėje?

  • Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

    Maxima prieš Lidl: šūvis sau į koją

  • Bankų marketingo problemos

    Bankų marketingo problemos

  • Propagandos karai Lietuvoje: Rusija prieš demokratiją

    Propagandos karai Lietuvoje: Rusija prieš demokratiją

  • Lietuviai – lojalūs pirkėjai

    Lietuviai – lojalūs pirkėjai

Žiniasklaidoje

  • 15min.lt: Dėvėtas prekes Lietuvoje perkam brangiau, nei naujas užsienyje: patys kalti, sako ekspertai

    2020.11.18
  • Delfi.lt: Užsienyje drabužius išparduoda už centus, o lietuviams – špyga? Paaiškino, kodėl neturime grandiozinių nuolaidų

    2020.10.14
  • LRT.lt: Nustebino „Sugamour“ kainos Vilniuje: už tą patį patiekalą sumokėjo beveik dvigubai daugiau nei Kaune

    2020.07.01
  • Delfi.lt: Įvertino į Lietuvą žengusį naują rusišką prekybos tinklą: visiems vietos po saule neužteks

    2020.06.17
  • Delfi.lt: Pardavėjo profesija išgyvena „aukso amžių“: į parduotuves einame ne prekių, o dėmesio

    2020.03.10

Konferencijos ir seminarai

  • Marketingo strategijos pagrindai ir praktika – verslumo mokymai Marijampolės kolegijoje

    Marketingo strategijos pagrindai ir praktika – verslumo mokymai Marijampolės kolegijoje

    2019.04.09

Populiariausi straipsniai

EZ Fat Footer #1

This is Dynamik Widget Area. You can add content to this area by going to Appearance > Widgets in your WordPress Dashboard and adding new widgets to this area.

  • Marketingo strategijos paskaita

RSS LinasSimonis.com

Paieška svetainėje

Generic selectors
Exact matches only
Search in title
Search in content
Post Type Selectors

© 1999–2025 Linas Šimonis
Terminalo g. 3, Kauno LEZ, LT-54469 Kaunas
Kopijuoti ir platinti be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama. Cituojant, nuoroda į www.LinasSimonis.lt būtina.

Pilnam funkcionalumo užtikrinimui, svetainėje naudojami "cookies". Prašau, leiskite juos. Sutinku Atmesti Privatumo politika
Privacy & Cookies Policy

Privacy Overview

This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
Necessary
Always Enabled
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
Non-necessary
Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
SAVE & ACCEPT