Pavėluotas, bet tikslus aukščiausios prabos marketingas. Ar jo užteks?
Pagaliau! Pagaliau rinkimų kampanijoje atsirado dėmesio vertos pastangos.
Po nuobodaus ir kvailo pirmojo turo, Kauno mero rinkimuose driokstelėjo reklama, galinti pakeisti rezultatą.
“Kovo 15-ąją renkiesi tarp patrioto ir milicininko”.
Žodis “patriotas” gal ne pats tinkamiausias (o yra tinkamesnis?), tačiau idėja – puiki. Klasikinis perpozicionavimo pavyzdys.
Nuomonės apie konkurentą pakeitimas
Iki šiol Matijošaitis save pristatinėjo kaip verslininką, einantį gelbėti Kauno. Konservatoriai buvo vaizduojami kaip nekompetetingi nuobodūs tipai, neverti mero posto.
Ši reklama viską keičia. Konservatoriai surado silpną vietą ir smogė visa jėga.
Silpnojo vieta – buvusi konkurento darbovietė. Buityje vartojama frazė “milicininko mentalitetas” reiškia nekompetetingą, ribotą, kyšius imančią ir visus bausti ketinančią vidutinybę.
Pasinaudoję liaudyje susidariusiu neigiamu, pašaipiu milicininko įvaizdžiu, konservatoriai pagrindinį varžovo atributą “verslininkas” bando pakeisti neigiamu “milicininkas”. Jei pavyks – rinkimus jie laimės.
“Verslininkas” yra neblogas mero atributas, tuo tarpu “milicininkas” skamba kaip “Šustauskas” ar net blogiau.
Perpozicionavimas – tai ne palyginamoji reklama
Labai dažnai perpozicionavimas painiojamas su palyginamąja reklama. Deja, tai du skirtingi dalykai.
Lyginamoji reklama yra bandymas įrodinėti, kad tavo produktas “geresnis”. Konkurento charakteristikos (dažniausiai – kaina) lyginamos su savo “geresnėm” charakteristikom. Ne itin veiksmingas būdas.
Perpozicionavimas – neigiamo atributo, neigiamos nuomonės “prikabinimas” prie konkurento. Geriausias neišnaudotas pavyzdys – mažųjų aludarių nesugebėjimas High gravity technologijos alui prikabinti etiketę “skiestas”.
Perpozicionavimas versle
Perpozicionavimu ypač tinka naudotis tada, kai neesi rinkos lyderis.
Konkurento charakteristikose surandi silpną vietą ir, ja naudodamasis, pasistengi prie jo prilipdyti neigiamą nuomonę. Meistriškai padarius, su nedideliais biudžetais galima pasiekti puikių rezultatų.
Marketingas – tai nuomonės formavimas. Idealu, jei tuo pačiu metu pavyksta suformuoti ne tik teigiamą nuomonę apie save, bet ir neigiamą apie konkurentą. Tai jau aukštasis pilotažas.
Sveikinimai Kauno konservatoriams, į rinkimų kampaniją atnešus marketingo išminties. Bus įdomu stebėti rezultatus. Nuo šiol jie nebėra lengvai prognozuojami.
Jonas says
2015.03.10 at 13:17Man atrodo “milicininkas” asocijuojasi tikrai ne su “Šustausku”, o su tuo kas baudžia. Kadangi Lietuvoje yra labai daug rinkėjų, kurie kaltina valdžią dėl visų nesėkmių, jiems reikia “milicininko”, kuris ateitų į savivaldybę ir nubaustų visus nedorus biurokratus. Matijošaičiui naudingas toks pozicionavimas. Manau šia reklama konservatoriai padarė paslaugą Matijošaičiui.
jhr says
2015.03.10 at 14:20Deja Šimoni, šį kartą šovei pro šalį. 1.Rusų okupacijos metais visi buvo spaliukai, komjaunuoliai, SS/KP nariai, draugovininkai, ir visi taip pat suvokė, kad tai tik duoklė skeltanagiams. 2.Žiniasklaida labai greitai išsiaiškins – Matijošaitis buvo grynas – ir koks milicininkas. 3.ACistos klausimas – kas Kaunui geriau – patriotas ar ūkininkas. 4.Jei jau žvairys patriotas – tada aCiprašau – kodėl Kaunas iki šiol su savo milžinišku Lietuvos centro potencialu – gilioj subinėj? 5.Kauno savivaldybėje pilnas bardakas (tik be veidrodžių ir kilimų, bet aišku, k…. yra): TARNAUTOJŲ nėra, vieni VALDININKAI? 6.Patriotizmas – paskutinė žuliko viltis (ką matom iš Kremliaus Xuilo pavyzdžio).
Taip kad – tai puiki reklama Matijošaičiui (o dar jei jis nesifotkintų su žiurke ant rankų!!!).
Remigijus Gineitis says
2015.03.10 at 17:48Pritariu, šūvis taiklus. Milicininko kepurė priverčia krūptelėti. Jei jau krūptelėjau, tai per rinkimus gali ir ranka sudrebėti, jeigu nesu giliai tikintis, atsiprašau, nusistatęs dėl kandidato.
Gaila, pristigo rutininės kūrybos, todėl tiek grafinė dalis, tiek konservatorių pavidalas – neišbaigti, skystoki. “Patriotas” – vargu ar suveiks, be to, ne kiekvienam aišku, kas paslėpta po simboliais. Bet kuriuo atveju, suabejoję paskutiniai neapsisprendę rinkėjai – daug geriau, negu nieko.
Tačiau svarbiausia, kad investicija atsipirks net pralaimėjus, netgi ilguoju laikotarpiu!
Aušra says
2015.03.10 at 18:48Prasta idėja lyginti buvusias pareigas su baigusio tam tikrus “patrioto” kursus kompetencija, tolygu į Zuokienės grynų ir maišytų vaikų palyginimą – kai nebėra idėjų beliaka tik tai, ką matome.
Linas says
2015.03.10 at 18:59Turiu pripažnti, kad tapo truputį įdomiau. Ir čia aš Linui pritariu. Tiesiog įdomiau. Nes buvo visiškai neįdomu. Nebuvo visai jokios nuomonės. O dabar ji “gryninasi”. Ir nesvarbu, kad antrąjame ture dauguma balsuos ne UŽ, o PRIEŠ. Iš principo… Geriau kažkokia nuomonė, nei jokios.