Ar „internetinis marketingas“ – tai spamo išsiuntinėjimas visais įmanomais adresais?
Tikriausiai dauguma skaitytojų yra nuo Daivos (tokį vardą rodo laiško antraštė) gavę vieno berniuko (pasižiūrėjus į nuotrauką pasirodo, kad jis ne Daiva, o mėgstantis per vakarėlius gerti kokteilius ir labai savimi patenkintas berniukas užsienietis) su begale klaidų parašytą laišką, kviečiantį į „rytinį seminarą“. Manau, kad gavote net ne vieną laišką, nes vien man jų buvo atsiųsta bent keliolika.
Šlykštus „internetinio marketingo“ pavyzdys…
Tiesą sakant, tai neturi nieko bendra su žodžiu „marketingas“. Tai šiukšlinimas, tikintis, kad kai kam tos šiukšlės patiks ir atsiras lengvatikių, kurie patikės, jog taip žemai puolusios bendrovės ar asmenys sugebės suteikti bent kiek priimtinesnės kokybės paslaugas.
Spamas telefonu
Bet baisiausia spamo forma į Lietuvą dar tik ateina.
Sėdite, įsigilinęs dirbate, staiga suskamba jūsų mobilusis telefonas. Atsiliepiate. Ir vietoj dalykinių pokalbių jums siūlo tapti Viasat klientu, nusipirkti Verslo konsultacinės grupės išleistą kompaktinį diską, sudalyvauti konferencijoje, tapti Tele2 klientu (nors numeris, į kurį skambinama, priklauso Tele2 – galėtų bent pasižiūrėti į savo klientų duomenų bazę) ar dar ką nors…
Jei elektroninį laišką ištrinti užtrunka kelias sekundes (trinti reikia, nes dauguma spamo filtrų tokius lietuviškus brukalus praleidžia), tai pokalbis telefonu ne tik ilgiau trunka, bet ir išmuša iš vėžių, išmuša iš darbo ritmo, sutrukdo ilsėtis ar pan. Jau nekalbant apie tai, kad skambutis jus pasiekia vairuojant ar esant užsienyje…
Beje, tuos skambučius „mamai“, pranešant apie į nelaimę patekusį sūnų irgi reikėtų priskirti prie spamo kategorijos. Ir vieni ir antri skambintojai labai panašūs – braunasi į privatų gyvenimą su savo niekingais „pasiūlymais“, tačiau tokiais pat tikslais – iš patiklesnių piliečių išvilioti pinigų. Kokios „kokybės“ paslauga turi būti, jei tik tokiu būdu tesugebama prisivilioti klientą?
Puikus neveikiantis įstatymas
Reklamos įstatymo tryliktas straipsnis:
„Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu“. Taškas. Viskas.
Kiekvienas skambutis, kurį gaunate su reklama ir pasiūlymais yra šio straipsnio pažeidimas. Pažeidimas, už kurį privaloma skirti „nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų“ baudą. Taip, bauda iš karto, nepalikta jokios galimybės išsisukti.
Kodėl interneto, telefoninio eterio šiukšlintojų vis daugėja?
Matyt, jie jaučiasi nebaudžiami. Juk eilinis pilietis net nežino, kad tokia veikla yra draudžiama. O jei ir žino, tai kontroliuojanti institucija (jei tik tokia egzistuoja) yra taip užsislaptinusi, tokia neveikli, kad jai perduoti tokius niekadėjus yra praktiškai neįmanoma.
O gal kontroliuojančioji institucija pati susijusi su kuria nors Lietuvą teršiančia kompanija? Gal jos vadovai nesuinteresuoti pažaboti nevaržomą spamo kiekį kompiuteryje ir telefone? Nes kaip kitaip paaiškinti tokį neveiklumą? Juk bendrovės, siūlančios spamo paslaugas, apie tai skelbiasi viešai, dažniausiai savo interneto puslapiuose. Kas trukdo sustabdyti tokią veiklą? Kaip čia neprisiminsi garsiosios V.Landsbergio frazės „Kas galėtų paneigti galimybę…“
Spamas – marketingo nevykėlių ginklas
Spamas, nepageidaujami telefono skambučiai dažniausiai yra marketingo nevykėlių ginklas. Įmonė, nesugebanti padaryti taip, kad klientai patys į ją kreiptųsi (o nesugeba dažniausiai dėl nevykusios marketingo strategijos), paskutiniu koziriu pasirenka nepageidaujamų laiškų siuntinėjimą ar įkyrius telefono skambučius.
Keisčiausiai šioje situacijoje atrodo dvi bendrovės. Pirmoji – jau minėti „internetinio marketingo“ konferencijos organizatoriai. Iš jų gavau tiek spamo, siūlančio apsilankyti jų konferencijoje ir sužinoti „naujausias internetinio marketingo paslaptis“, kiek nė iš vienos kitos bendrovės.
Jeigu jau internetinio marketingo konferencijos organizatoriai savo renginį reklamuoja beprotišku spamo kiekiu, gal tai ir yra jų požiūris į internetinį marketingą? Gal jie visą internetinį marketingą įsivaizduoja kaip milžinišką spamo kiekį?
Užėjus į jų svetainę, ta mintis sustiprėja – net kukli įmonė iš provincijos turi bent jau be klaidų padarytą interneto puslapį… „Interneto paslapčių“ mus ruošiasi mokyti žmogus, pats nesugebantis net padorios svetainės susikurti. Ar jis Lietuvą laiko zulusų kraštu?
Nevykėliai vienaip patarinėja, kitaip daro patys
O gal jie viena rekomenduoja daryti savo klientams, o patys elgiasi visai kitaip?
Jei tai tiesa, tai kodėl jie patys nesivadovauja savo rekomendacijomis? Jei netiesa, tai į šį seminarą neverta eiti, nes turinys aiškus – lieps visiems siuntinėti spamą ir sakys, kad tai labai gerai.
Sakysite, jų spamo laiške jie žada papasakoti žymiai daugiau?
Tai kodėl jie patys tuo nesinaudoja, kodėl tai, apie ką jie pasakoja, jiems patiems neveikia? Kodėl patys vietoj to, ko moko kitus, seminaro reklamai pasirinko vieną didžiausių spamo kampanijų Lietuvoje, savo įkyrumu prilygstančią tik vieniems statybininkams, kurie „greitai ir kokybiškai“ atlieka statybos darbus? (Žinote, apie ką kalbama, tiesa?) Net nenoriu viešai skelbti tų „įmonių“ kontaktų – per didelė garbė tokiems šiukšlintojams.
Nustebino ir Viasat. Jų skambutis mobiliojo telefono numeriu, siūlant tapti jų klientu yra mažų mažiausiai keistas. Negana to, kad Viasat pažeidžia įstatymą, jie netiesiogiai patvirtina, kad reklama, transliuojama TV3 kanalu, yra neefektyvi. Akivaizdu, kad nežiūrint net ir perdėtai didelio Viasat palydovinės televizijos reklamos per TV3 kiekio, besikreipiančių abonentų skaičus nėra pakankamas, nes jie dabar griebiasi telefoninio eterio šiukšlinimo.
Reikia smegenų, o ne pinigų
Truputį kitaip spamo kontekste atrodo mažos ir naujai įsisteigusios įmonės. Jų pasiteisinimas dažnai būna „mes neturime pinigų brangioms reklamos kampanijoms“. Taip, bet pinigų trūkumas nėra pasiteisinimas ar leidimas teršti aplinką. O labiau nei pinigų tokioms įmonėms trūksta gerų, patirties turinčių marketingo specialistų ir idėjų, kaip be didelių investicijų pasiekti klientus.
Marketingo specialistą nebūtina samdytis pilnai darbo dienai – geriau jau pasisamdyti kad ir trumpam, bet tokį, kuris turi praktinės patirties pardavimuose, o ne tokį, kuris pats visą Lietuvą šiukšlėmis užverčia. Kokybė yra žymiai svarbiau už kiekybę.
Žinios ir patirtis yra svarbiau, nei biure praleistos valandos, o patyręs marketingo specialistas tikrai pateiks nemažai būdų, kaip pasiekti klientus, nešiukšlinant ir neprarandant savigarbos.
Patyręs marketingo specialistas niekada nerekomenduos neetiškai šiukšlinti – jis žino, kad reputaciją galima sugadinti greitai, o atstatinėti teks ilgai ir brangiai. Jis rūpinasi ne tik šiandiena, bet ir tuo, kaip įmonė gyvens po metų, dviejų, penkerių.
Geras marketingo specialistas tikrai sugebės gerą produktą pateikti taip, kad pirkėjai jį pirktų, kad jis būtų pelningas.
O prasto verslo, blogo produkto, prastos marketingo strategijos spamas neišgelbės. Jis tik parodys įmonės požiūrį į aplinkinius, priverstus trinti iš savo pašto dėžučių nepageidaujamas šiukšles ir besierzinančius nuo nepageidaujamų skambučių.
P.S. Didelę šio puslapio skaitytojų dalį sudaro ne tik įmonių vadovai, bet ir geri marketingo specialistai. Kviečiu visus jus parašyti bent po vieną idėją, kaip įmonė galėtų nebrangiai, bet neteršdama eterio, pasiekti klientus ir įtikinti juos pirkti būtent pas juos. Kas žino, galbūt kai kurios idėjos bus tokios geros, kad čia apsilankantys įmonių vadovai nuspręs su jumis susisiekti ir pasiūlys tapti jų konsultantu.
Kad būtų įdomiau, geriausios idėjos autoriui įsteigiu prizą – Jon Spoelstra knygą „Ledai eskimams. Kaip parduoti produktą, kurio niekas nenori“.
Sėkmės visiems!
Marijonas Dziurbeiko says
2008.06.09 at 15:52brangstant kurui, nuotolinės technologijos bus naudojamos vis plačiau ir pasirinkti teisingą jų naudojimo intensyvumą yra artimiausias daugelio įmonių uždavinys. negana sukurti gerą interneto svatainę, reikia dar ją populiarinti, reikia kad ji būtų įdomi kuo platesniam vartotojų ratui. čia gali padėti popierinis spamas į pašto dėžutes, bet ir šis variantas yra pakankamai didelė blogybė.
imonių vadovai matyt nežino minėto reklamos įstatymo 13-to punkto, nes siunčia savo darbuotojus į specialius seminarus: pvz. “pardavimas telefonu”. visa laimė, kad ir tuose seminaruose akcentuojama, kad skambutis reikalingas tik tam, kad susitarti dėl susitikimo…
Valdas Vansevičius says
2008.06.10 at 01:39Sveiki, Uzkliuvo man komentaras del Viasat: “jie netiesiogiai patvirtina, kad reklama, transliuojama TV3 kanalu, yra neefektyvi.” Nesupratau, is ko isplauke tokia isvada. Manau, kad apie televizines reklamos efektyvuma tai nepasako nieko – tai tiesiog marketing mixo dalis.
O apskritai apie telefonini marketinga nesu tokios vienareiksmiskos nuomones. Kaip ir teigiama straipsnyje, “reklama gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu“. O vat isgauti sutikima/prasyma siais laikais budu yra ivairiu. Nesakau, kad visi tai daro legaliai ir istatymo paiso, bet manau, kad yra ir visiskai teisetai tokio pobudzio veikla uzsiimanciu imoniu.
Prisimenu, kaip stebejausi karta sulaukes Eastcon pakvietimo i vakariene/produkto pristatyma. Tik po kurio laiko prisiminiau, kad mielai uzpildziau anketa, suteikiancia sansa laimeti kelione ar automobili (o smulkiu sriftu ten pakankamai visko prirasyta buvo) – vat ir sutikimas. Dabar, aisku, tokiu metodu manes niekas neisdurs, bet patikliu zmoniu pilna – ypac kai Lietuvoje tai, sakyciau, dar tik isibegejantis reiskinys. Nesakau, Linai, kad Jus butent tokiu budu atskleidet informacija apie save, bet budu yra ir daugiau: nenuimta/uzdeta varnele kokioj nors formoj; neperskaityti “terms and conditions” ir pan. Gal ir papuole kur nors panasiai asmenine informacija. Be to, sulaukus tokio pobudzio skambucio, galima pareikalauti, kad butu suteikta visa kompanijos turima info apie Jus bei paprasyti, kad ji butu pasalinta. Jei po to sulauksit dar vieno skambucio, galit kreiptis i policija ir/ar atitinkama institucija. Turiu siek tiek patirties telefoninio aptarnavimo/pardavimu srityje – taip pat ir konkreciai su Viasat. Labai nustebciau jei jie naudotu nelegalu marketingo buda, todel nemanau, kad teisinga buti tokiam kategoriskam. Nieko netvirtinu ir neginu, bet ir nevisiskai palaikau Jusu nuomone. Sekmes! Puikus puslapis!
Linas Markevičius says
2008.06.12 at 07:33Valdai,
aš manau, kad žmonių naivumo ar įstatymų spragų išnaudojimas tikrai nieko gero nepasako apie įmonę. Tu teisus, dalis žmonių patys kažkiek kalti, kad žioplinėja ir rašosi po bet kuo, ir įstatymiškai čia turbūt neprikibsi. Bet moralės prasme aš manau jie „patys kalti“ tik tiek, kiek naivuolis „pats kaltas“ atiduodamas santaupas nepatikimai įmonei o gatvėje sumuštas ir apiplėštas žmogus – „pats kaltas“, kad nelankė savigynos kursų ir nesinešiojo pistoleto. Kokį nuolatinių klientų ratą gali sukaupti įmonė, veikdama tokiais metodais? (Potencialiam) klientui visai nesvarbu, padėjo varnelę kažkur ar ne. Svarbu, _nori_ jis gauti spamą ar _nenori_. Ir jei nenori, jokiom varnelėm neįtikinsi kad iš tiesų norėjo ir nepririši prie įmonės :)
Gediminas Markauskas says
2008.06.12 at 13:41Linai, geriuosi jusu komentaru. Per siuos zodzius prasisviecia ismintinga verslo filosofija. Palinkeciau dideles sekmes, bet ji jus jau aplanke. Straipsnio autoriaus Lino S. kvietima pasidalinti idejomis, noriu patikslinti. Pasiekti klientus ir itikinti juos pirkti pas jus yra du skirtingi dalykai. Pirmu atveju tu turi buti isgirstas, antru – tu turi isgirsti. Bet geriausias irankis tinka abiem atvejais. Tai pagarba zmogui.
Jonas Kulevicius says
2008.06.12 at 14:23Simoni, ar Tu gali bent viename savo straipsnyje pateikti kazkokius konkrecius statistinius duomenis, pvz. to pacio telemarketingo efektyvuma pasirinktose rinkose, jo itaka p.z. ir pan., taipogi is kur istraukei, kad reklama per tv3 neefektyvi, tai reiskias telemarketingas efektyvesnis? Ar cia kaip Tavo pasvarstymus vertint. Duomenu reikia, duomenu, tuo Simoni ir skiriasi specialistu straipsniai nuo zurnalistu, kad specialistai viska grindzia analize, o ne savo nuomone, o Tavo straipsneliai pilni zurnalizmo ir profesionalumu net nekvepia.
Suprantu, kad Tavo didzioji dalis klientu yra smulkios imoneles, kurioms koki web puslapiuka sukuri ar kokia rasliava kaip marketingo strategija uz 3000 Lt parduodi :)
ir Tavo aprasomu kompaniju duomenu niekada negausi, bet bent jau galetum paieskoti pasaulinio masto imoniu situaciju analiziu ir jais paremti bent viena savo minti, nes dabar tai primena pirmo kurso studento pasamprotavimus.
martynas Marčenko says
2008.06.12 at 22:27Tai kam tada reikalingi pardavimo vadybininkai? Taip gaunasi, kad vos ne jie ir visos telemarketingo kompanijos dirba pries istatyma. Kaip tada mazoms imonems, kurios teikia paslaugas verslo klientams (pvz Ofisu valymo paslaugos) parduoti save?
Mindaugas Norvaisas says
2008.06.26 at 12:15Taigi as atsiliepsiu Šimonio iššūkiui ir kviečiu tai padaryti jus. Kaip paversti spamą mielu širdžiai? B2C Pasikvieskite studentą programuotają kuris moka programuoti animacija ir studente dizainerę, kad papaišytu paveiksliukus. Tada sukurkite žaidimą kuris veiktų ant exelio programos ir išsiūskite jį 10 gerų draugų, toliau viskas pasklis savaime. Žaidimo idėja taikykite prie įmonės veiklos. Kai pavyzdį pateiksiu vieną savo darbą. Žaidimas skirtas įmonei teikiančiai gėlių pristatymo paslaugą, kai užsakymas vyksta internetu. Ámonės pozicija tokia, kad pirkti internetu pigiau (smulkiau nesigilinsiu). Žaidime nuotaka mėtė gėles, o tu jas turėdavai pagauti. Kiekviename lygyje pagauti buvo vis sunkiau ir kliučių papildomų atsirasdavo (kitu senmergių, girtų bernų, šampano butelių), bet kiekvienas lygis duodavo papildomą procentą nuolaidos gėlių pristatymui. Tai labai padėjo įeiti su produktu į rinką. Ir praktiškai vien šita idėja + neblogas aptarnavimas suformavo tą pirminį branda. Viso to kaina apie 3000-5000 lt plius daug darbo, bet darbas tikrai įdomus. Svarbiausia kuriant tokį žaidimą:
0. Idėja.
1. Neprikišti daug reklamos, kad neišjungtų vos pamatęs.
2. Siųsti kaip populiaraus formato failą, kad neišsigąstų viruso.
3. Idėja pririšti prie įmonės pozicionavimo startegijos, nes tai garantuoja didesnį efektą. Tai tiek, gal kam patiks
Žygimantas Volodka says
2008.07.02 at 19:13Linai, retorinis klausimas – kodėl aš vis dar gaunu neužsakytą korespondenciją į savo paštą apie pozicionavimas.lt naujai parašytus straipsnius? A? Spamas arba kaip čia lietuviškai buvo pavadintas šiukšlinimas yra neišvengiama informacijos sklaidos dalis. Daugelis jo yra šiukšlinamojo pobūdžio, tačiau kaip pažaboti tokį dalyką? Internete daugelis įmonių, didelių ir mažų siūlo įvairiais būdais savo paslaugas. Toks būdas gali būti traktuojamas dvejopai – spamas, arba dar vienas pigus, praktiškai nieko nekainuojantis pardavimo kanalas, žiūrint kaip jį traktuosime. Pradėkime nuo spamo. Kaip jį pažaboti? Drįstu atsakyti kategoriškai – neįmanoma. Yra įvairių būdų apeiti 13 straipsnį. Faktas tas, kad jei esi pasiekiamas internetu – tu esi matomas ir pasiekiamas. Sakykime 13 straipsnis yra taikomas pakankamai griežtai, tokiu atveju galima internete užsakyti domenus su elektroninio pašto galimybe ne įmonės vardu bet labai panašiais vardais į įmonės pavadinimą. Tada siųskite spama, bombinkite klientų dėžutes kiek pageidaujate. Panašaus domeno (internetinio vardo) adresą nukreipkite į savo tikrąją svetainę. Štai jums ir apeitas 13 straipsnis. Kas prisiims atsakomybę dėl tokio spamo siuntimo? Reali įmonė su tikruoju internetiniu vardu ar tas fiktyvaus internetinio adreso, kuris nukreipia į Jūsų realią svetainę, savininkas, kuris velnias žino, kokiame pasaulio krašte yra. Yra įvairių būdų kaip spamą paversti legaliu ir priverstinu potencialių klientų informavimo įrankiu. Internetinio marketingo sfera yra tokia dinamiška, kad aš galiu įkurti fiktyvų internetinį adresą ar net pačią įmonę Mozambike ir iki ten ir atgal atsikapstyti spamo sritį prižiūrintiems specialistams bus taip sunku, kad bylos pagal 13 straipsnį pasieks senaties terminą :) Dar vienas pavyzdys – įkurtas internetinis puslapis, kuris nusiurbia informaciją apie jame apsilankusius vartotojus. Informaciją apie jų paštus gauti info nėra taip sudėtinga, tiesiog reikia šiek tiek pastangų. Tame internetiniame puslapyje yra tokia antraštė, kad visi apsilankiusieji tame internetiniame puslapyje bekompromisiškai sutinka dėl spamo/reklamos siuntimo į jų paštus. Trumpai tariant, sugaudyk kas, kur, ką darė, kuris darbuotojas apsilankė, privatumas apie darbuotojus tiesiog ištirpsta, bla bla bla. Pasaka be galo. Išvada: pernelyg sudėtingas spamo kontrolės mechanizmas, tuo metu kai interneto visuomenė pati pasiduoda tokiai propagandai. Paprasčiausiai čia yra verslo etikos ugdymas, taip pat kaip mokėti mokesčius… Sprendimas: taip, sutinku ir siūlyčiau, samdytis patikimą internetinio marketingo įmonę, specialistą, kuris sudarytų ilgalaikę įmonės strategiją, padėtų pozicionuoti tiek pačią įmonę, tiek jos teikiamas paslaugas, įvesti naujas novatoriškas idėjas, suteikti išskirtinumo, panaudojant tam tikrus įrankius eliminuoti butelio kaklelį (“slaboe zvino” rus.) ir t.t. p.s. galbūt nepalaikysite tai tam tikra spamu/reklama, tačiau mūsų įmonė teikia e-marketingo sprendimus įmonėms, pradedant nuo int.puslapių iki vidaus verslo sistemų diegimo pagal individualius įmonių poreikius. Rašykite: zygimantas.v@eserviss.lt.
Jei jau, Linai, paskutinis paragrafas pasirodys spamo pobūdžio ištrinkite, komentarą palikite. Dėkui.
Žygimantas Volodka says
2008.07.10 at 09:01Dar vienas spamo nekontroliavimo faktas. Daugelyje tinklapių yra naujienų prenumeratos laukelis, kur bet koks žmogus gali bet kokį el.pašto adresą įvesti, kad ir ne savo ir štai jau gaunate šiukšlytes į pašto dėžutę. Tinklapio savininkas turi atsakyti už tai, kad kažkas įvedė žmogaus, nepageidaujančio el.korespondencijos, el.pašto adresą? Nejuokaukit. Kils skandalas. Nesėkminga raganų medžioklė ir tiek….
Povilas Stonkus says
2008.09.22 at 23:52Sveiki, daug nekomentuosiu, tačiau pritariu jog straipsnis yra veikiau žurnalistinis pasvarstymas, o ne svarūs argumentai. Tai, kad Viasat naudoja telemarketingą visiškai nepaneigia TV3 reklamos efektyvumo. O pats telemarketingas yra labai stipri priemonė surasti klientą. Galima dar daug ką komentuoti. Tačiau gerbiu nuomonę.
Vytautas Noreika says
2009.01.26 at 14:42O kaip su aktyviaisiais pardavimais. B2B sektoriuje tiesioginiai pardavimai (kai kas dar nori vadinti tiesiogine rinkodara) yra patikrintas ir veikiantis įrankis. Pvz. įmonė parduoda org. technika, – tai ir skambina per ofisus vadybininkai “Laba diena.. Ką naudojat?.. Kada planuojat atnaujinti techniką?.. Gal atvaziuosime pademonstruoti?.. ir t.t.”
Kiek pačiam teko aktyviai pardavinėti, tai 1-2 gal ir grieztokai atsisako, bet dauguma zmoniu mandagiai ir tiesiai papasakoja apie savo poreikis (arba ju nebuvima) ir sutinka, jei ka po 0,5 metu vėl sulaukti skambučio.